2022.06.14

Dokumentų vertimas – vertėjo profesionalumo išbandymas

Profesionalios vertimo paslaugos apima įvairias sritis, tačiau bene daugiausiai populiarumo sulaukia dokumentų vertimas. Tai užduotis, kuri iš vertėjų reikalauja profesionalumo bei atidumo. Jei teksto vertimas gali būti patikėtas ir pradedančiam vertėjui, tai dokumentų vertimas (vadovaujantis atitinkamų institucijų reikalavimais, pastarieji neretai turi būti ir patvirtinami) – išimtinai profesionalių vertėjų sritis. Atsižvelgiant į tai, pigus vertimas tikrai neturėtų tapti pagrindiniu klientų prioritetu šios paslaugos atžvilgiu.

Kuo ypatingi dokumentų vertimai?

Kiekviena vertimo paslauga, kurią teikia vertimų biuras, išsiskiria tam tikrais specifiniais reikalavimais, keliamais vertėjo darbui. Kalbant apie dokumentų vertimą, šios paslaugos teikėjas turi ne tik puikiai mokėti vieną ar kitą užsienio kalbą, bet ir pasižymėti kruopštumu, atidumu. Dokumentų vertime net mažiausia rašybos ar skyrybos klaidelė yra nedovanotina. Nereikia daug fantazijos, bandant įsivaizduoti, kokias pasekmės gali turėti, pavyzdžiui, praleistas žodis teismo sprendimo vertime ar supainiotos raidės išverstame asmens tapatybės dokumente.

Būtina laikytis ir konkretaus dokumento teksto apipavidalinimo taisyklių, kurios priklauso ne tik nuo dokumento rūšies, bet ir nuo šalies, kuriai jis bus pateikiamas, reikalavimų.

Atliekant dokumentų vertimą, būtina vadovautis griežtais laiko terminais, tad vertėjas, be kitų minėtų savybių, privalo būti ir punktualus. Žinoma, tais atvejais, kai dokumentų vertimo poreikis gali būti numatomas iš anksto (pavyzdžiui, diplomų vertimas į anglų kalbą, ruošiantis pateikti stojimo dokumentus), laukti paskutinės minutės nederėtų ir klientui. Priešingu atveju, kai terminas „dega“, bus reikalingos skubios paslaugos ir tikėtis, mažesnės kainos neverta.

Dokumentų vertimas dažniausiai yra atliekamas turint tikslą pateikti juos tam tikrai institucijai, pavyzdžiui, švietimo, medicinos ar teisėsaugos. Dažnai reikalaujama, jog dokumento vertimas būtų patvirtintas notaro. Jei tokio formalumo nėra reikalaujama, išverstas dokumentas patvirtinamas vertimo biuro antspaudu.

Nuo ko priklauso dokumentų vertimo paslaugos kaina?

Vertimo kaina – vienas iš dažniausių klausimų, kurio vertėjai sulaukia iš šia paslauga besidominčių klientų. Kalbant apie dokumentų vertimą, kainą lemia dokumento specifika (pavyzdžiui, gimimo liudijimas, testamentas, baigiamasis darbas, diplomo vertimas, gydytojo išrašas apie sveikatos būklę, vaistų receptai ir kt.) bei kalbos kombinacijos, iš / į kurias yra verčiama. Papildomai tenka mokėti ir tais atvejais, kai reikalingas dokumentų tvirtinimas pas notarą ar dokumento tvirtinimas apostile.

Profesionalūs vertimų biurai paprastai netaiko dokumentų koregavimo ar redagavimo mokesčio. Tai lemia vertimo specifika – dokumentuose informacija pateikiama aiškiai, trumpai ir paprastai. Darbą apsunkina tai, kad verčiant dokumentus stinga konteksto. Itin sudėtingas nestandartinių dokumentų vertimas, todėl tokį darbą verta patikėti tik aukšto lygio vertėjams, turintiems didelę patirtį. Visi žinome, kaip brangiai gali kainuoti klaidos dokumentuose.

Galiausiai, nuo dokumentų vertimo kainos neatsiejamas ir paslaugos atlikimo greitis. Kai reikalingas greitas vertimas, pavyzdžiui, per vieną darbo dieną, gali tekti mokėti daugiau. Žinoma, klientas visada gali palyginti skirtingų vertėjų paslaugų kainas ir pasirinkti priimtiniausią variantą, tačiau vaikytis tik mažiausios kainos dažnai neapsimoka. Lietuviška patarlė, kuri teigia, kad skūpus moka du kartus, šiuo atveju dažnai pasiteisina, nes prasto vertimo juk nepataisysi ir dokumentų vertimas profesionaliame biure turi būti atliekamas iš naujo.

2022.05.20

Reikalingas vertimas? Ar tiksliai žinote, koks?

Vertimo paslaugų rinka šiandien siūlo didelę įvairių rūšių vertimų pasiūlą. Globalizacijos proceso įtaka lėmė, kad vertimo paslaugų kiekio poreikis išaugo, atsirado daugybė specializuotų sričių, todėl vertimų biurai ar juose dirbantys vertėjai ėmė specializuotis ne tik pagal kalbas, bet ir pagal vertimų rūšis. „Toks principas leidžia labiau įsigilinti į verčiamą sritį ir klientui pasiūlyti greitesnes ir kokybiškesnes vertimo paslaugas“, – teigia vertimų biuro „Vertimų karaliai“ vadovas.

Kaip žinoti, kokio vertimo reikia?

Atsakomybė įvertinti, koks vertimas reikalingas, krenta ant užsakovo pečių, tačiau tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Dažniausiai yra verčiami dokumentai, tad verčiama raštu. Gali iškilti klausimas dėl dokumentų priskyrimo specifinei vertimų rūšiai – pavyzdžiui, ar receptui jau reikėtų medicininio vertimo? Nesijaudinkite, teksto specifiškumą įvertins vertimų biuras. Paslaugas nuotoliniu būdu visoje Lietuvoje ir net užsienyje teikiantis vertimų biuras „Vertimų karaliai“ pateikus užklausą įvertina vertimo kainą bei specifiką ir per 15 minučių pateikia pasiūlymą.

Vertimo rūšis lemia jo kainą ir reikalingą vertėjo kompetenciją. Tai, žinoma, svarbu, tačiau specializuotų žinių dažniausiai prireikia teikiant paslaugas verslui, dalyvaujant didesniuose projektuose. Kasdienėje veikloje populiariausios įvairių dokumentų vertimo paslaugos, kurių gali prireikti kiekvienam iš mūsų.

Ką svarbu žinoti verčiant dokumentus?

Visų pirma, turite aiškiai žinoti, kam dokumento vertimas yra reikalingas ir kur jis bus naudojamas – tai susiję su vertimo patvirtinimu. Įmonės viduje ar asmeninėms reikmėms ir kai kurioms vietos įstaigoms reikalingi dokumentų vertimai gali būti netvirtinami. Vis dėlto institucijos ir oficialių reikalų tvarkymas reikalauja atitinkamo patvirtinimo ir apie jo poreikį reikėtų pagalvoti iš anksto, dar prieš užsakant vertimo paslaugas.

Patogiausia rinktis tokį vertimų biurą, kuris iš karto suteiks ne tik vertimo, bet ir dokumento tvirtinimo paslaugas – taip sutaupysite daugybę laiko, išvengsite įvairių nesusipratimų ir neaiškumo. „Vertimų karaliai“ siūlo visas paslaugas iš vienų rankų: įvairių rūšių vertimus, notarinį patvirtinimą ir apostilės žymą. Užsakant vertimą, profesionalus biuras visada pasiteirauja, ar reikalingas vertimo patvirtinimas. Vis dėlto apie jo reikalingumą sprendžia pats užsakovas, todėl svarbu žinoti, kada ir kokio patvirtinimo dokumentų vertimui prireiks.

Kaip tvirtinami vertimai?

Verta įsidėmėti, kad vertimai yra tvirtinami keliais būdais. Vienas paprasčiausių yra patvirtinimas vertimų biuro antspaudu – jis yra laikomas mažiau oficialiu, tačiau tinka daugeliui institucijų. Šiam patvirtinimui nėra būtinas dokumento originalas, gali būti tvirtinamas ir kopijos vertimas. Praktiškai tai atrodo taip: vertimui pateiktas dokumentas (ar kopija) susegamas su vertimu ir patvirtinamas antspaudu. Kodėl tai svarbu? Nes taip biuras garantuoja, kad vertimas buvo atliktas tinkamai, o vertėjas prisiima įstatymų numatytą atsakomybę – jis tai patvirtina pasirašydamas vertimo pabaigoje.

Kai kurių dokumentų vertimui yra būtinas notarinis patvirtinimas. Galima sakyti, kad tai svarbiausi dokumentai – gimimo, santuokos, mirties liudijimai, asmens ar įmonės steigimo ir kiti dokumentai. Toks patvirtinimas procedūrine prasme yra kiek sudėtingesnis. Atlikus vertimą yra suteikiamas biuro patvirtinimas, kuris aprašytas pirmiau, ir tik tada vertimą tvirtina notaras. Svarbu žinoti, kad notaras nebetikrina vertimo tikslumo ar teisingumo – tik užtikrina, kad vertėjo parašas yra tikras, ir patvirtina dokumento nuorašą.

Notariniam patvirtinimui gauti labai svarbu teisingai pateikti dokumentus, todėl šią vertimo tvirtinimo paslaugą yra daug paprasčiau įsigyti tiesiai iš vertimų biuro. Taip sutaupysite daug laiko ir išvengsite bereikalingo streso dėl nežinojimo ar klaidų pateikiant dokumentus notarui.

Dar vienas patvirtinimo būdas – tai apostilė, t. y. konsulinė pažyma, patvirtinanti parašo tikrumą ir pasirašiusio asmens pareigas, spaudo (ženklo) tapatumą. Tvirtinimas apostile dažniausiai reikalingas, kai išversti dokumentai naudojami užsienyje. Ši žyma patvirtina dokumento autentiškumą, be to, kai kur dokumentai, nepatvirtinti apostile, apskritai nėra priimami.

Nežinote, ar vertimui reikia patvirtinimo? Kreipkitės, „Vertimų karaliai“ siūlo visų rūšių vertimų patvirtinimus ir platų vertimo paslaugų spektrą, tad suteiks išsamią konsultaciją. Pasirinkę visas paslaugas gauti iš vienų rankų sutaupysite daugybę laiko, o vertimą galite gauti net neiškeldami kojos iš namų. „Vertimų karaliai“ – tai vertimų biuras, kuriuo galima pasitikėti visose situacijose.

2017.05.22

Tekstų vertimo subtilybės

Daugelis mano, kad vertėjo darbas gan paprastas – pakanka gerai išmokti kalbą, ir jau gali būti vertėjas. Retas kuris susimąsto, kad šiame darbe neužtenka žinių – reikia ir intuicijos, ir kūrybingumo. Šiais laikais tekstą apytikriai galima išsiversti ir su vertimo programomis, pvz., „Google vertėju“. Tačiau kas praktiškai susidūrė su programiniu vertimu, puikiai žino, kaip ilgai tenka atrinkinėti ir net spėlioti tikrąją teksto prasmę. Kiekviena kalba turi gausybę daugiareikšmių žodžių, sinonimų su subtiliausiais reikšmės atspalviais ir žodelių emocijoms išreikšti. Surasti tinkamiausią atitikmenį tokiu atveju nepakanka žinių – reikia ir logikos, ir išmanymo, ir patirties. Tarkim, prancūzai turi žodžių samplaiką „sans doute“. Verčiant pažodžiui, atskiri žodžiai reiškia „be“ ir „neabejotinai“, o pati samplaika turi reikšmę „turbūt“, „tikriausiai“. Nepatyręs vertėjas, ko gero, ją išverstų „be abejonės“, ir tai būtų netikslus, netgi priešingos reikšmės vertimas. Tokių, atrodytų, keistenybių turi visos kalbos. Kalbant apie sinonimus irgi pasitaiko kuriozinių situacijų – turbūt ne vienas esate skaitę knygų su akivaizdžiais vertimo netikslumais. Taip nutinka tada, kai originalo kalboje žodis daugiareikšmis, o mūsų kalba turi jam kelis atitikmenis. Tarkim, knygoje apie pirmykščius žmones rašome: „Ji paėmė žabų paketą“. Tas „paketas“ šiuo atveju net akis bado – vertėjas nepasivargino paieškoti tinkamiausio žodžio, matyt, visai pamiršęs, kad lietuvių kalba turi žodį „ryšulys“. Taigi geras vertėjas turi puikiai mokėti abi kalbas – tiek užsienio, tiek gimtąją.

Atskira kalbos subtilybių rūšis – frazeologizmai ir posakiai, kurių negalima versti pažodžiui. Jų apstu ir lietuvių kalboje. Visi esame girdėję tokių posakių: „užmesti akį“ (žvilgtelti), „liežuvį laidyti“ ( bartis, piktžodžiauti), „gerklę paleisti“ (imti rėkti) ir pan. Dėl jų prasmės mums abejonių nekyla. Tačiau net mūsų gimtojoje kalboje yra frazeologizmų, kurių reikšmė jau „išsitrynusi“, nebeatsekama, ir jo suprasti, jei nesi girdėjęs, neįmanoma. Vienas tokių posakių – „dinderį mušti“(tinginiauti).

Vertėjams, susidūrusiems su frazeologizmu tekste, kyla nelengva užduotis: reikia ne tik išversti posakį, bet ir pritaikyti atitikmenį iš lietuviškų frazeologizmų. Pavyzdžiui, vokiečių frazeologizmui „große Augen machen“ (dideles akis padaryti) turime puikų atitikmenį – „akis išpūsti“(nustebti); brazilų posakiui „a mãe de todos os demônios“ (visų velnių motina) turime „velnio bobutė“ (kalbant apie piktavalę pagyvenusią moterį), rusų „Кот наплакал“ (katinas priverkė ) galime pakeisti „katino ašaros“ (labai mažai), vietoje prancūzų „Les carottes sont cuites!“ (morkos jau išvirtos) galime sakyti „šaukštai po pietų“ (per vėlu). Yra frazeologizmų, atkeliavusių į kalbas kaip istorinių įvykių atgarsiai, taip pat iš Biblijos ar literatūros kūrinių – „pereiti Rubikoną“, „Sizifo akmuo“, „gailestingasis samarietis“, „baronas Miunhauzenas“. Jie visose kalbose reiškia tą patį, tereikia tik išprusimo jiems „iššifruoti“.

Tačiau kuo pakeisti tokius frazeologizmus, kaip ispanų „el ha hecho una cara de monje“ (jis padarė vienuolio veidą – sakoma apie apsimetinėjantį doru), švedų „Det är ingen ko på isen“ (nėra karvės ant ledo – sakoma, kai nėra problemos), latvių „Pūst pīlītes“(pūsti antytes – meluoti, kalbėti niekus), lenkų „Bułka z masłem“ (bandelė su sviestu – sakoma, kai labai paprasta išspręsti problemą)? Tokiu atveju vertėjui tenka pavargti ir paieškoti tinkamiausio atitikmens, geriausiai atspindinčio tekste reiškiamą emociją. Geras vertėjas, vokiečių tekste radęs posakį „Radisschen von unten sehen“ (žiūrėti į ridikėlį iš apačios – mirti) jo nevers „akis užmerkti“ ar „iškeliauti pas Abraomą“, nes perteikti emocijai labiau tiks lietuviški atitikmenys „užsiversti“ ar „pakratyti kojas“.

Taigi vertėjas savo darbe negali būti „Molio Motiejus“– jis turi būti „su galva“. Kad skaitant išverstą tekstą mums nereiktų „sukti galvos“, kas gi ten parašyta.