Uždaryti

2018.03.28

Kodėl Velykas vadiname Velykomis?

Šv. Velykos yra viena svarbiausių švenčių krikščioniškajame pasaulyje, kuri pažymi Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Dažniausiai žmonės šią šventę sieja su pagonybe, kurioje ši data žymi atgimimą, gamtos pabudimą po žiemos, džiaugsmą. Nors, rodos, pati šventės esmė visame pasaulyje yra gana panaši, jos pavadinimai labai skiriasi. Pasidomėjus, galima rasti tokių neįprastų ar net neįskaitomų pavadinimų, kad tik vertimo paslaugos, rodos, galėtų pagelbėti. Kad ir kokie įdomūs ar neįprasti yra Velykų pavadinimai pasaulyje, dar išskirtinesnė dažnai būna ir pati jų kilmė.

Kodėl Lietuvoje yra naudojamas Velykų pavadinimas ir kas yra Jorė?

Kiekvienas vertimo biuras susiduria su daugybe skirtingų atitikmenų mums įprastam Velykų pavadinimui. O ką jau kalbėti apie šių pavadinimų kilmes, kurios kartais gali labai nustebinti. Net ir mūsų, lietuvių, vartojamas pavadinimas yra sietinas su slavų kalbų grupe. Teigiama, kad lietuviškasis pavadinimas Velykos kilo iš rytų kaimynų baltarusių žodžių junginio, kuris reiškia Didi diena. Jau ir mūsų pirmuosiuose raštuose buvo vartojama vienaskaitinė forma velyka. Šis žodis yra labai panašus į slavų kalbose vartojamą šios šventės pavadinimą. Nors mūsų artimų kaimynų latvių pavadinimas Lieldienas, atrodo, yra visiškai nepanašus į lietuviškąjį, vis dėlto kilo taip pat iš slavų kalbos. Lietuviškas pavadinimas Velykos taip ir liko beveik nepakitęs, o latviams vertimo paslaugos padėjo jį pritaikyti savo kalbai.

Grįžtant prie jau minėtų pagoniškų šaknų, siejamų su Velykų švente, remiantis senosiomis lietuvių istorijomis, teigiama, kad pagoniškasis šios šventės pavadinimas yra Jorė. Tai – romuvių žalumos, gamtos atgimimo, pavasario šventė. Įdomu tai, kad į Lietuvą atėjus krikščionybei ši šventė buvo susieta su krikščioniška Velykų švente. Jorė dabar siejama su balandžio mėnesio pabaigoje minimomis Jurginėmis, kurių metu, remiantis pagonybe, trenkia pirmasis Perkūnas ir taip atgaivina gamtą. Pats žodis Jorė, kaip ir Velykos, yra pasiskolintas iš slavų kalbų ir reiškia pavasarinę žalumą, išsprogusius lapus.

Velykų pavadinimas pasaulyje arba Easter, Pesach ir kiti

Kiek kitokia istorija slypi po germanų kalbų pavadinimu Easter, kuri nuveda ne tik į pagonybės pusę, bet grįžta ir į dar senesnius laikus. Remiantis įvairiais šaltiniais, germaniškasis Velykų pavadinimas kilo iš anglosaksų pagonių deivės Eostre vardo. Manoma, kad ji yra aušros deivė, kurią pavasarį garbino visa Šiaurės Europa ir Britų salynas. Taip pat kalbama, kad Eostre vardas kilo iš kitos deivės – Astarte – vardo, kuri mus grąžina net į Babilono laikus.

Dar viena Velykų pavadinimo kilmės istorija sieja gana skirtingas Europos šalis: Italiją, Rusiją, Švediją, Ispaniją, Prancūziją, Rumuniją ir Suomiją. Jose visose yra vartojamas labai panašus Velykų pavadinimas, kuris, kaip tvirtina ne vienas vertimo biuras, yra siejamas su hebrajų kalbos žodžiu Pesach. Šis žodis reiškia šventės pavadinimą, kuri, pagal Senąjį Testamentą, pažymi izraelitų išsilaisvinimo ir išėjimo iš Egipto minėjimą.

Kaip jau minėta, Velykos dažnai siejamos su atgimimu, naujovėmis, o ypač prisikėlimu. Būtent remiantis prisikėlimu kaip veiksmu ar tiesioginiu žodžio vertimu, nemažai pasaulio šalių vartoja atitinkamą jų kultūrai ir tradicijoms Velykų pavadinimą. Pavyzdžiui, kai kurios Rytų Azijos šalys, kurių šventės pavadinimas pažodžiui verčiant yra „Prisikėlimo festivalis“ ir labiau remiasi tradicijomis bei krašto kultūra, o ji praktiškai yra neįsivaizduojama be tokios dienos minėjimo. Panašu, vertimo paslaugos buvo panaudotos ir  Serbijoje bei Kroatijoje – čia šventės pavadinimas remiasi tiesioginiu žodžio „prisikėlimas“ vertimu. Uskrs ar Vaskrs – taip šiose šalyje vadinamos Velykos.

Velykų salos paslaptis

Turbūt viena įdomiausių istorijų, susijusių su Velykų pavadinimu, yra Velykų salos pavadinimo kilmė. Ši sala, vietinių vadinama Rapa Nui, yra apsupta Ramiojo vandenyno ir priklauso Čilei. Velykų sala pasižymi niekam neįmintomis paslaptimis, kurios gaubia tiek pačią salos istoriją, tiek geografiją bei kultūrą. Viena, jau įminta paslaptis – išskirtinis šios salos pavadinimas. Teigiama, kad 1722 m. danų tyrinėtojas, atrado šią salą būtent Velykų rytą, todėl toks pavadinimas ir skirtas naujai atrastai vietovei.

Velykos pasižymi ne tik savo išskirtine krikščioniška ar pagoniška mums, lietuviams, žinoma istorija. Įdomi yra šios ir šventės pavadinimo kilmė, kuri turi daugybę skirtingų versijų, atsižvelgiant į tai, kokioje šalyje gyvenate ir kokia kultūra domitės.

2018.03.14

Donaldas Trumpas: pasiklydęs vertime

Donaldas Trumpas: pasiklydęs vertime

Vertimo paslaugos valstybės vadovams buvo reikalingos visais laikais: senosiose civilizacijose, pasaulinių karų kontekste, žinoma, be jų neišsiverčiama ir dabar. Tarptautinių santykių palaikymas įpareigoja monarchus ir prezidentus rinktis tik itin aukštos kvalifikacijos vertėjus – juk istorijoje yra ne vienas pavyzdys, kai klaidingi vertimai vos nesugriovė taikos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas – neeilinė asmenybė, garsėjanti aštriais pasisakymais. Jis nemėgsta „vynioti žodžių į vatą“ ir visada kalba emocingai, tad tikrąją jo žodžių prasmę kartais sudėtinga suprasti net ir amerikiečiams. O ar pagalvojote, koks sunkus ir sudėtingas šio politiko vertėjų darbas? Vertimų biuras juk turi ne tik išversti prezidento kalbą ar pranešimus, bet ir perteikti tikrąją jų prasmę turinyje.

Užsienio žiniasklaidoje apie sunkumus, kuriuos patiria su D. Trumpo komanda dirbantys vertėjai, rašoma gana dažnai. Savo ruožtu, prezidentas pašiepia vertėjus, kurių atliekami anglų kalbos vertimai išplatina jo skelbiamą žinią po visą pasaulį, ir verčia gerokai palaužyti galvas.

Vienas tokių įvykių – JAV prezidento vizitas į Prancūziją praėjusiųjų metų pabaigoje. Sakydamas komplimentą pirmajai poniai Brigitte Macron, Donaldas Trumpas panaudojo frazę „in such good physical shape!“ („esate tokios puikios fizinės formos!”), tačiau vertėjai susirūpino prancūzams per familiaria ir galinčia įžeisti komplimento formuluote. Galiausiai komplimentas neliko nepastebėtas ir spaudoje, tačiau prancūzai frazę išvertė kiek kitaip – „vous êtes en grande forme“ („esate puikios sveikatos“).

Ši, rodos, nedidelė korekcija vertimo paslaugas teikiančių vertėjų bendruomenėje sukėlė nemažai ginčų. Buvo manančių, kad vertimo ir originalo prasmės turi sutapti, neatsižvelgiant į galimus kultūrinius skirtumus, juolab, labai tikėtina, D. Trumpas pasakė tai, ką ir norėjo pasakyti. Kita dalis vertėjų bendruomenės laikėsi nuomonės, kad visa įžeidi ir dviprasmė retorika, kurią mėgsta šis politikas, turėtų būti panaikinta, pateikiant originalo vertimą neutralia oficialia kalba ir išsaugant svarbiausią turinį. Žinoma, sutarimas nebuvo rastas ir kaskart po D. Trumpo pareiškimų užkulisiuose diskusijos užverda vėl ir vėl.

Ir dar daugiau: vertėjai sutaria, kad kokybiškos vertimo paslaugos būtų suteiktos tik tuomet, jei pavyktų tiksliai perteikti visą D. Trumpo retoriką kita kalba. Visgi ši užduotis nėra iš lengvųjų: prezidento kampanijos metu ne vienas Brazilijos vertėjas vengė versti pasisakymus apie imigrantus, kurie buvo persmelkti negatyviomis pastabomis – asmeniškumo faktoriaus visiškai neutralizuoti tokiais atvejais neįmanoma.

Dabar juokaujama, kad jei nori išversti D. Trumpo kalbą, vertėjas privalo pats „apsiauti D. Trumpo batus“ – tai yra pats kalbėti kaip jis. Vertimas tokiu atveju būtų tikslus, tačiau kokia to kaina?

Štai visai neseniai, sausio viduryje, kalbėdamas apie imigracijos politikos suvaržymus D. Trumpas Haitį, Salvadorą ir kai kurias Afrikos šalis įvardino vienu žodžiu – „Shithole“ (liet. „sušikta“). Toks nemandagus ir netgi rasistinis pasisakymas netruko apskrieti pasaulį, kuriame vertėjai ir vėl pasirinko dvi pozicijas: kai kuriose kalbose ieškota įžeidaus apibūdinimo atitikmenų, o kai kur netgi pritaikyta žodžio cenzūra.

Vos keliomis dienomis anksčiau, kalbėdamas apie pasitraukimą iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, D. Trumpas rišlią kalbą netikėtai pakeitė savo paties interpretacija, taip priversdamas akimirksniu už galvos griebtis ir vertėjus, ir jam kalbą parengusius profesionalus.

Panašu, kad šis skandalinga retorika garsėjantis politikas dar ilgai bus didžiausiu vertėjų bendruomenės siaubu, tačiau jo „išpuoliai“ kalbant priverčia eskaluoti ir kitą žinią – šiomis dienomis daugiau nei bet kada yra kalbama apie tai, koks turi būti profesionalus vertimų biuras, kokia yra vertimo paslaugos teikimo etika. Etinės nuostatos vertimo istorijoje susiformavo natūraliai: vertėjo darbas yra išversti žodžius būtent taip, kaip jie buvo pasakyti, kuo tiksliau išlaikant jų pirminę prasmę, kad ir kokia bauginanti, nemaloni ar įžeidi ji būtų. Taip pat savo darbe vertėjas profesionalas privalo atsisakyti asmeninių emocijų ir savarankiškų interpretacijų. Tai, žinoma, yra sunku, tačiau teisinga. Visgi pastarieji įvykiai, susiję su viešais JAV prezidento pasisakymais, privertė vertėjus susimąstyti, o kartu ir dar kartą suvokti, kokį svarbų darbą jie atlieka.

2017.12.30

Žinomiausi pasaulio vertėjai

Žinomiausi pasaulio vertėjai

Žmonių gebėjimą bendrauti skirtingomis kalbomis ir vertėjo funkciją daugelis mąstytojų vadino neįkainojama dovana. Prisiminkite istoriją: čia vertimas buvo ir karo, ir taikos priežastimi. Vertimo paslaugos visais laikais buvo reikalingos ir garsiems karvedžiams, ir karaliams, ir valstybės vadovams. Be jų neapsieinama ir šiandien. Istorijoje minimas ne vienas vertėjas, kurio darbas buvo itin svarbus ir reikšmingas, vis dėlto apie juos yra girdėję nedaugelis. Susipažinkite – žinomiausi pasaulio vertėjai.

Thomas Pereira ir Jean-Francois Gerbillon

Šie Jėzuitų misionieriai XVII amžiuje tapo svarbia istorijos dalimi. Čingų dinastijos imperatoriui Kangsi šių misionierių vertimo paslaugos buvo reikalingos derybose su rusais. Portugalui ir prancūzui pastarieji nurodė, kad kinai nesupras sutarties pakeitimų, tačiau jėzuitai išliko sąžiningi ir tinkamai atliko savo darbą. Sudaryta Nerčinsko sutartis leido išsaugoti imperatoriaus teritorijas, o jėzuitai užsitarnavo pagarbą ir galėjo naudotis sausumos keliu iš Europos į Kiniją, taip išvengdami priešiškų susidūrimų vandenyje.

Budistų indiškų sutrų vertimas

Vertimo paslaugos visais laikais buvo svarbios komunikacijai, tačiau vertimų biurai senovės laikais neegzistavo, todėl tuometiniai vertėjai turėjau daugiau laisvės keisti, interpretuoti ar redaguoti verčiamą tekstą. Juolab, kad užsienio kalbų žinojimas nebuvo toks paplitęs, kaip mūsų laikais. Istorinis vertimo pavyzdys yra II amžiuje atliktas indiškų sutrų vertimas į kinų kalbą, kurį atliko budistų vienuoliai. Sutros – tai filosofiniai, religiniai, moksliniai ir teisiniai senovės indų traktatai, saugoję išmintį ir formavę tuometinių žmonių požiūrį į gyvenimą. Atlikdami vertimą vienuoliai pakeiti originalią sutrų siunčiamą žinią, papildydami turinį kinų kultūros elementais. Šios pastangos neliko nepastebėtos ir prisidėjo prie budistų religijos sklaidos. Taigi, jei ne sumanūs vienuoliai, vertę tekstus, galbūt šiandien pasaulyje nebūtų priskaičiuojama 100 mln. budizmo pasekėjų.

Markas Tvenas

Rašytojo Marko Tveno vardas yra puikiai žinomas visame pasaulyje, tačiau už jo kūrinius ne mažiau įdomus ir… jis pats! Populiarūs kūriniai buvo išversti į daugybę kalbų ir tapo prieinami skaitytojams visame pasaulyje, bet pačius populiariausius vertimus rašytojas atliko pats. Vertimo paslaugos M. Tvenui nebuvo reikalingos, nes autorius siekė įrodyti vertimo vertimo nepatikimumą. Tam naudotas vadinamasis atgalinis vertimas, kai į užsienio kalbą jau išverstas kūrinys yra pakartotinai verčiamas į originalo kalbą, remiantis vertimu kaip pirminiu šaltiniu. Markas Tvenas vieną iš savo kūrinių pateikė trimis variantais: originalia anglų kalba, prancūzų kalba ir pakartotinai išvertą į anglų kalbą. Skirtumai buvo tarsi antausis rašytojui, todėl tai sukėlė svarbių atgarsių visuomenėje. Taip rašytojas įrodė vertimo galią, o tai prisidėjo prie požiūrio į vertimus formavimosi, kurį iki mūsų dienų puoselėja vertimo biurai.

Felipe

Istorija apie šį asmenį yra gana komiška. Teigiama, kad Felipė gimė Punos saloje, Inkų imperijos pakrantėje. Dar jaunystėje jis buvo ispanų paimtas į nelaisvę ir „įdarbintas“ vertėju Peru užkariavimo procese. Tai nebuvo labai sėkminga patirtis, nes Felipe negalėjo laisvai kalbėti nei kečujų kalba (ja tuo metu kalbėta Inkų imperijoje, Peru, Bolivijoje ir aplink), nei ispaniškai. Įdomu tai, kad abiejų kalbų vaikinas išmoko vien klausydamasis aplinkinių, be jokių papildomų pastangų. Visgi tai sudarė problemų: Felipė darė daugybę klaidų, kurios skamba netgi juokingai. Pavyzdžiui, „Šventoji Trejybė“ jo vertime tapo fraze „Dievas yra trys viename“, o paaiškinimas – „Kaip Dievas sako: trys ir vienas yra keturi“. Galima teigti kad šiame vertime yra tiesos, tačiau ji labai nutolusi nuo tikrojo vertimo. Dar blogiau buvo tai, kad Felipės žodynas, įgytas klausantis turgaus prekeivių ir uosto darbininkų buvo gana skurdus, todėl jis nemokėjo daugelio rečiau buityje naudojamų žodžių. Inkų valdovas Atahualpa įvertino Felipę kaip labai prastą vertėją, liepė jam kalbėti lėtai ir trumpais sakiniais. Teigiama, kad Felipė pamilo vieną iš valdovo haremo moterų ir prisidėjo prie jo mirties. Supratęs, kad nuo ispanų nebus laisvas net ir tuomet, jei Atahualpa sumokėtų išpirką, Felipė jiems pasakė, kad Atahualpa planuoja pabėgimą ir išpuolį prieš okupantus. Išsigandę maišto, ispanai inkų valdovą pakrikštijo, o vėliau jis rastas pasmaugtas ir sudegintas, vėliau surengtos iškilmingos laidotuvės. Deja daugiau žinių, ar Felipės vertimo paslaugos ispanams dar buvo aktualios, iki mūsų dienų neišliko.

2017.11.26

Kūryba ir komunikacija vertėjo darbe

Kūryba ir komunikacija vertėjo darbe

Vertimo paslaugos yra neatsiejamos nuo vertėjo asmeninių gebėjimų ir įgūdžių: tikrosios žodžių prasmės suvokimas ir atskleidimas dažnai reikalauja kūrybiškumo, kontekstinių žinių, o verčiant žodžiu, ir puikių komunikacinių įgūdžių bei greitos reakcijos. Kokybiškas vertimas nėra suvokiamas kaip lingvistinio perkodavimo procesas, kurį mums gali pasiūlyti ir šiuolaikinės technologijos, pavyzdžiui, vertimo programos. Vertėjo darbas iš tikrųjų atsispindi kiekviename vertime, nes perteikti šaltinio autoriaus stilių ir mintis kita kalba yra taip pat svarbu, kaip ir atlikti patį vertimą.

Vertėjas yra rašytojas?

Kiekvienas vertimų biuras kasdien sulaukia daugybės užduočių. Vertimų poreikis yra neatsiejamas nuo informacijos sklaidos ir supratimo šiuolaikiniame pasaulyje, todėl verčiami įvairiausi dokumentai, straipsniai, grožinė ir mokslinė literatūra, reklamos, pranešimai… Visa tekstinė informacija gali būti išverčiama į kitą kalbą, tačiau esminis klausimas yra originalaus ir versto šaltinio sutaptis. Pavyzdžiui, Rytų šalyse į ryžius įsmeigtos lazdelės maistui yra mirties simbolis, tačiau be papildomo paaiškinimo retas europietis tokią paslėptą mintį suprastų.

Atliekant vertimo darbus, ypač jei kalbama apie grožinę literatūrą, kyla poreikis tekstą derinti ir prie vietos kultūros. Vien vertimo nepakanka dėl įvairių palyginimų, metaforų, paslėptų minčių – supratimas apie tai skirtingose kultūrose nėra tapatus. Taip pat kartais skiriasi ir žodžio kuriama nuotaika: pavyzdžiui, anksčiau teigta, kad žodis senis turi neigiamą, niekinamą atspalvį, todėl junginys Kalėdų Senis laikytas neteiktinu hibridu bendrinei lietuvių kalbai. Taigi, vertimo paslaugos apima daug daugiau sudedamųjų dalių, nes teisingai išverstas, bet neteisingai panaudotas žodis gali stipriai pakeisti mintį, kurią autorius norėjo pasakyti originale.

Tekstas, nesvarbu kokio stiliaus ar paskirties jis bebūtų, turi atlikti komunikacinę funkciją. Kai keičiama teksto kalba, šios funkcijos užtikrinimas krinta ant vertėjo pečių ir tik nuo jo įžvalgos ir kūrybiškumo priklauso, ar bus atskleisti tikroji prasmė.

Komunikacijos įgūdžių svarba

Vertimų biuras pritraukia daugybę įvairių klientų, kuriems reikalingos vertimo paslaugos. Vertėjai yra samdomi verslo įmonių, viešosios valdžios institucijų, diplomatijos atstovų ir netgi įvairių pramogų pasaulio atstovų. Taip pat skiriasi nuolat skiriasi ir žodžiu verčiančių vertėjų darbo aplinka: vieni dirba renginiuose, kiti – susirinkimuose ir pasitarimuose, mokymuose, o kai kuriems netgi tenka kartu vykti į keliones. Žinoma, negalima paneigti to, kad vertimas žodžiu yra itin dinamiškas darbas, kuriame vertėjui tenka daug atsakomybės. Būtent todėl svarbios kelios asmeninės charakterio savybės ir geri komunikacijos įgūdžiai – jie visada praverčia.

Vertėjas visų pirma turi per trumpą laiką įvertinti darbo aplinką ir pasirinkti tinkamą komunikacijos stilių. Tai, kas tinka oficialiame renginyje su verslo ar valdžios atstovais, vargu ar tiks neformaliame vakarėlyje, pramoginio turinio renginyje. Tinkamas stilius yra labai svarbus, jis padeda lengviau užmegzti kontaktą ir jį palaikyti, palengvina skirtingomis kalbomis šnekančių žmonių bendravimą.

Kita svarbi savybė – mokėjimas klausyti. Verčiant žodžiu, svarbiausia yra išversti pasakytus žodžius, tad būtina juos išklausyti. Bandymas nuspėti frazes ar norimas pasakyti mintis yra neatleistina vertėjo klaida. Žinoma, tai nereiškia, kad toks vertimas nereikalauja vertėjo indėlio – priešingai, geras vertėjas visada užbėgs įvykiams už akių paaiškindamas klausytojams kultūrinių skirtumų nulemtus žodžių prasmės neatitikimus. Visgi loginė vertimo seka turi vykti pradedant nuo verčiamo teksto išklausymo. Tik tada yra atliekamas vertimas ir, jei reikalinga, vertėjas gali įterpti papildomų paaiškinimų.

Greita reakcija taip pat yra neatsiejama vertėjo darbo dalis. Išgirsti kiekvieną žodį ir surasti jam atitikmenį kita kalba, o kartais ir paaiškinti – kuo trumpesnis reakcijos laikas, tuo sklandesnis vertimo procesas yra užtikrinamas. Vertėjo užduotis neapsiriboja tik vertimo paslaugomis lingvistine prasme, vertėjas visada yra tarpininkas tarp dviejų bendraujančių pusių, tad turi užtikrinti sklandžią komunikaciją. Išversti juokelį ar jį sukurti pačiam, jei jis netyčia gali įžeisti pašnekovą, paaiškinti tam tikrų terminų reikšmes – vertėjo darbas niekada nėra tik vertimas iš lietuvių į rusų, anglų ar kitas kalbas.

2017.10.28

Ar visi moka anglų kalbą?

Ar visi moka anglų kalbą?

Vertimo biuras šiandien kartais vertinamas kritiškai. „Juk visi moka anglų kalbą, be to, yra internetas“, – teigia kritikai, net nesusimąstydami. Ir nors anglų kalbą galime laikyti populiariausia užsienio kalba, ji nėra vienintelė, kurios prireikia lietuviams. Šiuolaikinis verslas eksportuoja prekes ir paslaugas įvairiomis pasaulio kryptimis, todėl vertimo paslaugos yra labai reikalingos, tačiau kartu vis dažniau susiduriama su neprofesionaliu vertimu, ypač iš/į anglų kalbą.

Šį fenomeną paaiškinti kartu yra lengva ir sunku. Lengva paaiškinti, kodėl taip yra daroma: daugelis įmonių vadovų mano, kad darbuotojas, mokantis anglų kalbą, gali ne tik komunikuoti angliškai su partneriais, bet ir išversti prekių aprašymus, instrukcijas ar sutartis. Štai taip ir atsiranda įvairių, kartais juokingų, o kartais ir skaudžių bei vėliau brangiai kainuojančių klaidų. Tai, kad anglų kalbą puikiai moka toli gražu ne visi atskleidžia ir populiariausios paieškos „Google“ sistemoje. Čia ieškoma net ir tokių paprastų žodžių kaip „Lietuva“, „Mėnesiai“, „Prašau“ ar „Ačiū“. Mėnesių pavadinimus galima ir primiršti, tačiau kitus žodžius besimokantieji užsienio kalbos išmoksta jau pirmosiose pamokose.

Kita neprofesionalaus vertimo paaiškinimo priežastis yra noras sutaupyti. Kai kurie šiuolaikiniai verslai susiduria su gana dideliu tekstų vertimo poreikiu, tačiau taupydami renkasi neprofesionalų vertimą ir šį darbą užkrauna savo darbuotojams. Pavyzdžiui, įvairių sričių elektroninės parduotuvės, mažesnieji portalai – čia nerasite nei originalaus turinio, nei kokybiškų vertimų. O šio sprendimo pasekmės gali būti įvairios: pradedant nepatenkintais ar nusivylusiais klientais ir baigiant įvairiomis pretenzijomis ir teisinių ginčų sprendimu, ypač kai yra perkama brangi technika, kurios aprašyme ar specifikacijoje įsivėlusi klaida. Taigi, verta pasvarstyti ar tokiu būdu tikrai pavyksta sutaupyti, juolab darbuotojai, atliekantys vertimus iš anglų kalbos, taip pat nedirba nemokamai.

Vertimo paslaugos kartais reikalingos ir asmeniniais tikslais: dažnai verčiami dokumentai, studentai patiki vertėjams baigiamųjų darbų anotacijas ir santraukas bei kitą medžiagą. Žinoma, tam tikrais atvejais galima išsiversti ir savarankiškai, tačiau ar vėliau neteks raudonuoti? Juk visokiausių istorijų apie skirtingas žodžių prasmes esame girdėję visi. Patikėkite darbą tiems, kurie jį visada atliks puikiai – profesionaliems vertėjams.

2017.07.30

Kas patikimiau – vertimų biuras ar vertėjas „pagal skelbimą“?

Kas patikimiau – vertimų biuras ar vertėjas „pagal skelbimą“?

Beveik visų gyvenime pasitaiko situacijų, kai prireikia į užsienio kalbą ar iš jos išversti tekstą. Nesvarbu, kas tai būtų – ar tekstas rašto darbui, ar laiškas, ar dokumentas. Internetas mirgėte mirga įvairių skelbimų – tiek vertimų biurų, tiek individualiai dirbančių vertėjų. Jei norite, kad Jūsų tekstas būtų išverstas nepriekaištingai, nepulkite rašyti pirmam pasitaikiusiam. Dažnai žmogaus pasirinkimą lemia kaina. Tačiau šioje srityje nepatartina taupyti, nes sklandus, rišlus tekstas be gramatinių klaidų – Jūsų vizitinė kortelė, galinti lemti labai daug. Vertėjų „pagal skelbimą“ paslaugos pigesnės, nes kai kurie nemoka mokesčių, neturi reikiamos kvalifikacijos. Ne paslaptis, kad nemaža dalis pasiskelbusių vertėjų – net ne vertėjai, o tiesiog žmonės, turintys kalbos žinių ir mokantys naudotis vertimo programomis. Tai kaip iš tos gausios pasiūlos išsirinkti patikimiausią vertėją?

Pirmiausia reiktų žinoti esminius vertimų biuro ir individualiai dirbančio vertėjo darbo skirtumus. Vertėjas dirba vienas. Jam nebūtina pasirašyti sutarties, tvirtinti užsakymo ir kitų formalumų. Tekstą jis pats išverčia ir pats patikrina (jei patikrina apskritai). Dažnu atveju jis neskelbia tikslių duomenų apie save, taigi  kilus problemų negalėsite jam pareikšti pretenzijų.

Vertimų biuras dirba kitaip. Jis turi administratorių (kartais net kelis), kuris priima užsakymą, aptaria terminus, išsiaiškina užsakovo lūkesčius, tariasi dėl kainos ir visa tai reikiamai įformina. Biurams talkina patyrę vertėjai, kurie kiekvienam darbui parenkami pagal teksto sritį ar pobūdį – biuras turi iš ko rinktis. Taip užtikrinama, kad tekste nebus „nuklydimų į lankas“. Tačiau vertėjas nėra visų galų meistras. Gali būti, kad užsienio kalbą jis moka nepriekaištingai, tačiau nėra gimtosios kalbos specialistas. Dėl šios priežasties vertimų biuras turi ir profesionalų redaktorių – jis patikrina galutinį vertimą ir sutvarko jį ne tik gramatiškai, bet ir stilistiškai. Taigi Jūs gaunate sklandžiai ir tiksliai išverstą tekstą be gramatinių klaidų. Net jei Jūsų netenkintų vertimo kokybė (o tai beveik neįmanoma), Jūs visada turėsite įmonės rekvizitus ir suteiktą paslaugą patvirtinančius dokumentus.

Derėtų nepamiršti, kad vertimų biuras Jūsų dokumentus gali patvirtinti – tiek biuro antspaudu, tiek notariškai. Individualiai dirbantis vertėjas dažniausiai tokios teisės neturi.

Tačiau ir biuras biurui nelygu – pasidomėkite ir pačiu biuru: peržvelkite interneto svetainę, perskaitykite atsiliepimus. Yra biurų, kurių interneto svetainės tekstai parašyti su klaidomis… Ar galima jais pasitikėti – spręskite patys.

Pabaigai – pora ištraukų iš vertėjų skelbimų. Ką jau čia bepridursi, jei „specialistas“ nesugeba net skelbimo be klaidų parašyti… Nepirkite katės maiše. Nes gali paaiškėti, kad tai visai ne katė.

„Vertimai ir teksto talpinimas (įkėlimas į svetainę, paskelbimas; „talpinti“ reikšmė – „daryti, kad tilptų“) interneto svetainėje, informacijos atnaujinimas.“

„Iš anglų bei rusų į lietuvių kalbų vertėjas“.

2017.05.22

Tekstų vertimo subtilybės

Tekstų vertimo subtilybės

Daugelis mano, kad vertėjo darbas gan paprastas – pakanka gerai išmokti kalbą, ir jau gali būti vertėjas. Retas kuris susimąsto, kad šiame darbe neužtenka žinių – reikia ir intuicijos, ir kūrybingumo. Šiais laikais tekstą apytikriai galima išsiversti ir su vertimo programomis, pvz., „Google vertėju“. Tačiau kas praktiškai susidūrė su programiniu vertimu, puikiai žino, kaip ilgai tenka atrinkinėti ir net spėlioti tikrąją teksto prasmę. Kiekviena kalba turi gausybę daugiareikšmių žodžių, sinonimų su subtiliausiais reikšmės atspalviais ir žodelių emocijoms išreikšti. Surasti tinkamiausią atitikmenį tokiu atveju nepakanka žinių – reikia ir logikos, ir išmanymo, ir patirties. Tarkim, prancūzai turi žodžių samplaiką „sans doute“. Verčiant pažodžiui, atskiri žodžiai reiškia „be“ ir „neabejotinai“, o pati samplaika turi reikšmę „turbūt“, „tikriausiai“. Nepatyręs vertėjas, ko gero, ją išverstų „be abejonės“, ir tai būtų netikslus, netgi priešingos reikšmės vertimas. Tokių, atrodytų, keistenybių turi visos kalbos. Kalbant apie sinonimus irgi pasitaiko kuriozinių situacijų – turbūt ne vienas esate skaitę knygų su akivaizdžiais vertimo netikslumais. Taip nutinka tada, kai originalo kalboje žodis daugiareikšmis, o mūsų kalba turi jam kelis atitikmenis. Tarkim, knygoje apie pirmykščius žmones rašome: „Ji paėmė žabų paketą“. Tas „paketas“ šiuo atveju net akis bado – vertėjas nepasivargino paieškoti tinkamiausio žodžio, matyt, visai pamiršęs, kad lietuvių kalba turi žodį „ryšulys“. Taigi geras vertėjas turi puikiai mokėti abi kalbas – tiek užsienio, tiek gimtąją.

Atskira kalbos subtilybių rūšis – frazeologizmai ir posakiai, kurių negalima versti pažodžiui. Jų apstu ir lietuvių kalboje. Visi esame girdėję tokių posakių: „užmesti akį“ (žvilgtelti), „liežuvį laidyti“ ( bartis, piktžodžiauti), „gerklę paleisti“ (imti rėkti) ir pan. Dėl jų prasmės mums abejonių nekyla. Tačiau net mūsų gimtojoje kalboje yra frazeologizmų, kurių reikšmė jau „išsitrynusi“, nebeatsekama, ir jo suprasti, jei nesi girdėjęs, neįmanoma. Vienas tokių posakių – „dinderį mušti“(tinginiauti).

Vertėjams, susidūrusiems su frazeologizmu tekste, kyla nelengva užduotis: reikia ne tik išversti posakį, bet ir pritaikyti atitikmenį iš lietuviškų frazeologizmų. Pavyzdžiui, vokiečių frazeologizmui  „große Augen machen“ (dideles akis padaryti) turime puikų atitikmenį – „akis išpūsti“(nustebti); brazilų posakiui „a mãe de todos os demônios“ (visų velnių motina) turime „velnio bobutė“ (kalbant apie piktavalę pagyvenusią moterį), rusų  „Кот наплакал“ (katinas priverkė ) galime pakeisti „katino ašaros“ (labai mažai), vietoje prancūzų „Les carottes sont cuites!“ (morkos jau išvirtos) galime sakyti „šaukštai po pietų“ (per vėlu). Yra frazeologizmų, atkeliavusių į kalbas kaip istorinių įvykių atgarsiai,  taip pat iš Biblijos ar literatūros kūrinių – „pereiti Rubikoną“, „Sizifo akmuo“, „gailestingasis samarietis“, „baronas Miunhauzenas“. Jie visose kalbose reiškia tą patį, tereikia tik išprusimo jiems „iššifruoti“.

Tačiau kuo pakeisti tokius frazeologizmus, kaip ispanų „el ha hecho una cara de monje“ (jis padarė vienuolio veidą – sakoma apie apsimetinėjantį doru), švedų „Det är ingen ko på isen“ (nėra karvės ant ledo – sakoma, kai nėra problemos), latvių „Pūst pīlītes“(pūsti antytes – meluoti, kalbėti niekus), lenkų „Bułka z masłem“ (bandelė su sviestu – sakoma, kai labai paprasta išspręsti problemą)? Tokiu atveju vertėjui tenka pavargti ir paieškoti tinkamiausio atitikmens, geriausiai atspindinčio tekste reiškiamą emociją. Geras vertėjas, vokiečių tekste radęs posakį „Radisschen von unten sehen“ (žiūrėti į ridikėlį iš apačios – mirti) jo nevers „akis užmerkti“ ar „iškeliauti pas Abraomą“, nes perteikti emocijai labiau tiks lietuviški atitikmenys „užsiversti“ ar „pakratyti kojas“.

Taigi vertėjas savo darbe negali būti „Molio Motiejus“– jis turi būti „su galva“. Kad skaitant išverstą tekstą mums nereiktų „sukti galvos“, kas gi ten parašyta.

2017.04.18

Ar buvote lalauti?

Ar buvote lalauti?

Atšventėme Velykas – gražiausią pavasario šventę. Ar buvote lalauti? Ne? O gal net nežinote, ką tai reiškia?

Lietuvių kalbos žodynas aiškina, kad lalauti – per Velykas vaikščioti pakiemiais, dainuojant tam tikras dainas ar giedant giesmes ir renkant dovanas. Lalaujantys žmonės (dažniausiai jauni vyrai) buvo vadinami lalauninkais ar lalaunykais. Lalaudavo dažniausiai pirmąją Velykų naktį. Tai buvo jaunimo pramoga. Merginos net patalus klodavosi ant suolo palei langą, kad atėjusius lalauninkus geriau matytų, kad girdėtų, kuris gražiausiai gieda. Lalauninkus reikdavo už giesmes apdovanoti – duoti margučių. Lalauninkai keliaudavo per kaimus, tai būdavo puiki proga jaunimui susipažinti.

Gaila, kad ši graži tradicija jau išnykusi. Išlikęs tik žodis – kaip ir daugybė žodžių, „atgyvenusių“ savo gyvenimą. Tiesa, turime dar vartojamą žodį „lalėti“ – garsiai kalbėti, klegėti tarp savęs. Tie žodžiai turi bendrą šaknį ir yra giminingi. Turbūt retas kuris bežino, ką reiškia „šatra“ (kartis troboje rūbams kabinti), „muštokė“ (medinis indas sviestui mušti). Nelikus daiktų, išnyksta ir žodžiai. Atsiranda nauji daiktai – prireikia naujų pavadinimų. Vargu ar mūsų proprosenelė žinotų, kas yra pėdkelnės ar  atmintukas… Ar žinote, kad anksčiau nebuvo tokio įprasto žodžio kaip „šratinukas“? Tik pasirodęs Lietuvoje jis buvo pavadintas „kugelšraiberiu“ (vokiškai Kugelschreiber – „rutulinis rašiklis“), ir taip vadinosi gerą dešimtmetį. Pagal tai galime spręsti, kad pirmieji šratinukai pas mus atkeliavo iš Vokietijos.

Visos kalbos turi „bazinius“ žodžius kasdieniams daiktams, veiksmams ir reiškiniams pavadinti – tų žodžių pakanka normaliai susikalbėti. Tačiau norint pajusti tikrąją kalbos „dvasią“, reikia žinoti kur kas daugiau. Kiekviena kalba turi savų bruožų. Tarkim, kinų kalba yra keturtonė – joje yra žodžių, kurie ištarti kita tonacija turi skirtingą reikšmę. Dėl to visi kinai turi muzikinę klausą – kitaip negalėtų susikalbėti. Serbų ir kroatų kalbose pasitaiko žodžių, kuriuose iš eilės eina 5 ar net 6 priebalsiai be balsių (jų žodyje gali net nebūti!) – smrtno („mirtingas“), vlk („vilkas“). Kai kurios Amazonės tautelės  gerklomis gali leisti garsus, primenančius kosčiojimą ar kranksėjimą, ir jie turi žodžių reikšmę.

Kalbos skiriasi ne tik garsų sistema, gramatine sandara, bet ir žodyno apimtimi – vienose kalbose žodžių daugiau, kitose mažiau. Mes teturime tik vieną žodį sniegui pavadinti, o Kanados inuitai (už poliarinio rato gyvenanti tauta) – bent  53 žodžius. Tarp jų ir „matsaaruti“ – drėgnas sniegas, „pukak“ – kristalinis smulkus sniegas, išvaizda primenantis druską. O ar žinote, kiek lietuvių kalboje yra žodžio „lyti“ sinonimų? Sinonimų žodynas jų pateikia net 56! Okeanijos tautelės turi žodį, kuris reiškia „gauti per galvą krentančiu kokoso riešutu“, Afrikos masajai vienu žodžiu pasako „ginti bandą pagirdyti “. Šiaurės Amerikos indėnai neturi žodžio „metai“ – amžių jie matuoja vasaromis. Matyt, dėl to, kad atšiaurią žiemą būdavo sunku išgyventi. Taigi žodynas padeda atskleisti, kas tautai svarbiausia, jis priklauso nuo tautos gyvenimo būdo, istorinės patirties.

Kiekviena kalba – unikali ir nepaprasta. Tai ne tik tautos skiriamasis ženklas, bet ir vertingas turtas. Saugokime ir didžiuokimės ja!

2017.03.29

AR REIKIA KEISTI LIETUVIŲ KALBOS RAŠYBOS TRADICIJAS?

AR REIKIA KEISTI LIETUVIŲ KALBOS RAŠYBOS TRADICIJAS?

Ne paslaptis, kad lietuvių kalbos gramatika – kietas riešutėlis. Tuo ypač skundžiasi užsieniečiai, kuriems tenka mokytis lietuvių kalbos. Ir nenuostabu: dažnai net patiems lietuviams kyla problemų, kur dėti nosinę – kur nereikia, kada rašyti ilgąjį balsį, kada – trumpąjį. O kur dar asimiliacija ir visos kitos vingrybės!

Kalba – dinamiškas reiškinys, ji nuolat keičiasi, pasipildo naujais žodžiais ir naujų reiškinių ar daiktų pavadinimais. Be to, bėgant laikui visos kalbos linkusios paprastėti.

Kalbos paprastėjimas ypač pastebimas jaunimo tarpe. Dėl technologijų įtakos atsirado tokia kalbos atmaina, kaip SMS žinučių kalba, kuriai būdingas žodžių trumpinimas (pvz., vietoje „nežinau“ rašoma „nzn“), ignoruojami diakritiniai ženklai.  Socialiniuose tinkluose kalba išsiplėtė simboliais –  emocijas ir reiškinius apibūdinančiais paveikslėliais. Jais pakeičiami elementariausi žodžiai. Tai patogu, kai reikia greitai parašyti tekstą, tačiau žodynui daroma žala. Kalbos specialistai įspėja, kad šie reiškiniai skurdina jaunuolių žodyną, padeda įsišaknyti netaisyklingai rašybai: jei taupant laiką, užuot rašius „čia“, rašoma „ce“–  ilgainiui tokia rašyba gali įsitvirtinti ir kitose srityse. Kalbininkai nerimauja, kad „beraščių“ jaunuolių, ignoruojančių rašybos taisykles, ateityje tik daugės, todėl siūlo mokymo procese gramatikai skirti daugiau dėmesio ir išsaugoti lietuvių kalbos rašybos tradicijas.

Tačiau ne visi kalbininkai tokios griežtos nuomonės. Kalbininkas Antanas Smetona, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas, LRT Klasika laidoje „Ryto allegro“ teigė,  kad neprieštarautų, jog kai kurių istoriškai nusistovėjusių gramatikos subtilybių būtų galima atsisakyti. Kaip pavyzdį jis paminėjo žodžius „ąžuolas“, „šąla“, „bąla“– jo nuomone, nuo šių ar panašių žodžių „nukabinus“ nosines, niekas nepasikeis, nes tarčiai tai įtakos nedaro. Tai istoriškai nusistovėjusi tradicija, mūsų laikais jau praradusi prasmę. Yra kalboje ir sunkiai suvokiamų dalykų – kodėl „iešmas“ rašoma be „j“, o „Jieznas“ – su? Juk tariama vienodai! Kalbininkas teigia, kad lietuviška rašybos tradicija yra labai jauna palyginus su  kitų kalbų tradicijomis, taigi protingiausia būtų rašybos reformas suderinti su natūraliu kalbėjimu.
„Kiek tos tradicijos reikia laikytis ir kur ta tradicija, kokio senumo? Angliška, prancūziška tradicija yra viena. Lietuviškai tradicijai yra šimtas metų. Tai nėra labai sena tradicija, tai gal galima ką nors ir pareguliuoti“, –  sako pašnekovas. Tokių reiškinių, kaip rašybos taisyklių keitimas, mūsų kalboje yra buvę ne kartą.

Anot kalbininko, jaunimas nebemoka taisyklingai rašyti dėl to, kad beveik neberašo ranka. Plunksną vis dažniau keičia kompiuterio klaviatūra ar kitų prietaisų mygtukai. Be to, šiuolaikiniai jaunuoliai – kita karta, jų kitoks mąstymas. „Mano galva, tai mažesnė kalbos bėda ir didesnė mąstymo bėda. Jie gyvena visiškai kitame pasaulyje“, – teigia A. Smetona. Todėl natūralu, kad jaunimo kalba linkusi paprastėti.

Plačiau išdėstytą A. Smetonos nuomonę rasite straipsnyje http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/sventvagyste-antanas-smetona-uzsimojo-nukabinti-nosine-nuo-azuolo.htm

2016.03.28

PIGIAUSIOS VERTIMO PASLAUGOS – NE VISADA IŠEITIS!

PIGIAUSIOS VERTIMO PASLAUGOS – NE VISADA IŠEITIS!

Ne paslaptis, kad gyvename pasaulyje kur visi ieško greičiau ir pigiau. Neretai pamirštami ir kiti labai svarbūs dalykai, kurie gali būti kur kas svarbesni už greitį ar pigesnę kainą. Vienas iš tokių dalykų yra kokybė. 

Vertimo paslaugų teikėjai dažnai pamiršta, kad jų pagrindinis kriterijus turi būti ne greitis ir ne kaina, o kokybė, nes už kokybiškas paslaugas verta sumokėti ir luktelti šiek tiek ilgiau. Visiems žinoma, kad pigių vertimo paslaugų galite rasti  įvairiuose skelbimų portaluose, tačiau ar tikrai verta naudotis tokių portalų siūlomomis vertimų paslaugomis? Kaip atsirinkti Jums tinkamiausią vertimo paslaugos teikėją tokiose portaluose? Kas Jums užtikrins vertimo kokybę? Kas patvirtins Jūsų dokumento vertimą?

Visų pirma reikėtų atsižvelgti į tai, kokį dokumentą norite versti, jei tai tik koks nors tekstas, kurį norite išsiversti tik sau, tuomet drąsiai kreipkitės į bet kurį vertėją,, tačiau jei Jums reikalingos profesionalios paslaugos, kreipkitės į vertimo paslaugų įmones, kurios turi gerą reputaciją ir gali užtikrinti kokybišką vertimo paslaugą.

Kodėl verta abejoti pavienių vertėjų darbu?

Stipriausias argumentas yra tai, kad jeigu duodate versti  tekstą paprastam studentui ar moksleiviui, tai su Jūsų tekstu dirbs tik vienas žmogus. Daugumoje vertimo biurų yra griežta tvarka, kuri reiškia,kad su vienu vertimu dirba du arba trys žmonės. Taip užtikrinamas kokybiškesnis Jūsų pateikto teksto vertimas.

Man reikia greito ir kokybiško vertimo!

Greitas ir kokybiškas – šis reikalavimas ne visada įmanomas. Jei norite kokybiško vertimo, tai supraskite, kad Jūsų pateiktas tekstas bus verčiamas stropiai, kad  vertimas  bus tikrinimas  ne vieną kartą tam, jog neliktų nei gramatinių, nei skyrybos, nei stiliaus klaidų. Tai reiškia, kad kokybiškumas atimą greitį, kokybiškas darbas – nėra greitas darbas. Būna žinoma ir išimčių, kai patyrę vertėjai, tiesiog išmokę versti greitai ir kokybiškai, retai padaro klaidų, tačiau tokį vertėją rasti yra tas pats, kas adatą šieno kupetoj.

Tiesiog norime pasakyti, kad jeigu ieškote kokybiškų vertimo paslaugų teikėjų, nereikalaukite greičio iš jų, nes, susimokėję ir už kokybę ir greitį,vargu ar gausite kokybišką vertimą. Venkite profesionalių paslaugų reikalaujančius darbus atiduoti į nežinomų vertėjų rankas.

2016.03.21

AR VERTA NAUDOTI INTERNETINES VERTIMO PROGRAMAS?

AR VERTA NAUDOTI INTERNETINES VERTIMO PROGRAMAS?

Gyvename informacijos amžiuje kur tekstą galima išsiversti per keletą minučių naudojant internetines vertimo programas, bet ar tai iš tikrųjų yra naudinga? Šiame straipsnyje aptarsime internetinių vertimo programų privalumus ir trūkumus.

Visų pirma, pradėsime nuo svarbiausios priežasties, kodėl neverta naudoti internetinių programų, konkrečiai kalbėsime apie visiems gerai žinomą  ,,Google Translate“ . Viena didžiausių žmonių klaidų yra  ta, kad į ,,Google Vertėją (Google Translate)“ įkelia visą gabalą teksto lietuvių kalba ir laukia teisingo vertimo, pavyzdžiui, į anglų kalbą. Ne! Taip daryti negalima, nes mūsų gimtosios kalbos struktūra visiškai skiriasi nuo anglų kalbos todėl jeigu verčiate iš anglų į lietuvių arba iš lietuvių į anglų kalbą,  Jūsų tekstas gali gautis visiškai nelogiškas. Galite padaryti bandymą: lietuviška tekstą ir įkelkite į Google vertėjo laukelį, ir, jeigu jūsų anglų kalbos žinios nėra labai geros, išverstas tekstas jums gali atrodyti visai normalus, tačiau jeigu tą patį tekstą pamėginsite išverti atgal, iš anglų į lietuvių  pamatysite, kokį nelogišką vertimą gausite. Įsivaizduokite, jeigu taip išverstą tekstą gautų jūsų darbdavys. Geros nuomonės apie jus tikrai nesusidarytų.

Kada verta naudoti internetines vertimo programas?

Ne paslaptis, kad tokius internetines vertėjų programas galima naudoti tada, kai reikia išsiversti vieną žodį. Patarimas! Kai įrašytas žodis bus išverstas,  paieškokite daugiau jo reikšmių!

Tuomet kur ir kaip išsiversti tekstą iš užsienio kalbos ar į užsienio kalbą?

Paprasčiausias pavyzdys: kas taiso Jūsų sugedusį automobilį? Specialistai. Tada ir vertimo darbus patikėkite tik specialistams.! Vertimo paslaugos šiais laikais nėra brangios. Tinkamai išsirinkus vertimo paslaugų teikėjus ne tik gausite gerai išverstą tekstą, bet gausite ir aukštos kokybės darbą, o kokybiško darbo norime juk visi!

Vertimo paslaugas teikiančių įmonių yra labai daug – pasirinkimas labai platus, todėl kyla klausimas: kokius vertimo paslaugų teikėjus rinktis?

Paprasčiausiai, vertimo paslaugas atliekantys teikėjai privalo nurodyti  įvairių vertimų kainas savo internetinėje svetainėje, ir,  visus savo kontaktinius duomenis, ir, jei to nėra, tai tas vertimų biuras nėra visiškai patikimas. Vertimo paslaugų teikėjai privalo turėti savo logotipą, jeigu tokio nėra iš kur žinote, kad neužkibsite ant apsimetėlių, žvejojančių naivuolius, meškerės? Juk vertimo paslaugas teikiančios įmonės tikrai gali leisti sau turėti logotipą, tiesa?  Be to, verta paieškoti klientų atsiliepimų apie įmonę internete, socialiniuose tinkluose.Šie patarimai, padės atskirti patikimus nuo nepatikimų vertimo paslaugų teikėjų.