Donaldas Trumpas: pasiklydęs vertime
Vertimo paslaugos valstybės vadovams buvo reikalingos visais laikais: senosiose civilizacijose, pasaulinių karų kontekste, žinoma, be jų neišsiverčiama ir dabar. Tarptautinių santykių palaikymas įpareigoja monarchus ir prezidentus rinktis tik itin aukštos kvalifikacijos vertėjus – juk istorijoje yra ne vienas pavyzdys, kai klaidingi vertimai vos nesugriovė taikos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas – neeilinė asmenybė, garsėjanti aštriais pasisakymais. Jis nemėgsta „vynioti žodžių į vatą“ ir visada kalba emocingai, tad tikrąją jo žodžių prasmę kartais sudėtinga suprasti net ir amerikiečiams. O ar pagalvojote, koks sunkus ir sudėtingas šio politiko vertėjų darbas? Vertimų biuras juk turi ne tik išversti prezidento kalbą ar pranešimus, bet ir perteikti tikrąją jų prasmę turinyje.
Užsienio žiniasklaidoje apie sunkumus, kuriuos patiria su D. Trumpo komanda dirbantys vertėjai, rašoma gana dažnai. Savo ruožtu, prezidentas pašiepia vertėjus, kurių atliekami anglų kalbos vertimai išplatina jo skelbiamą žinią po visą pasaulį, ir verčia gerokai palaužyti galvas.
Vienas tokių įvykių – JAV prezidento vizitas į Prancūziją praėjusiųjų metų pabaigoje. Sakydamas komplimentą pirmajai poniai Brigitte Macron, Donaldas Trumpas panaudojo frazę „in such good physical shape!“ („esate tokios puikios fizinės formos!”), tačiau vertėjai susirūpino prancūzams per familiaria ir galinčia įžeisti komplimento formuluote. Galiausiai komplimentas neliko nepastebėtas ir spaudoje, tačiau prancūzai frazę išvertė kiek kitaip – „vous êtes en grande forme“ („esate puikios sveikatos“).
Ši, rodos, nedidelė korekcija vertimo paslaugas teikiančių vertėjų bendruomenėje sukėlė nemažai ginčų. Buvo manančių, kad vertimo ir originalo prasmės turi sutapti, neatsižvelgiant į galimus kultūrinius skirtumus, juolab, labai tikėtina, D. Trumpas pasakė tai, ką ir norėjo pasakyti. Kita dalis vertėjų bendruomenės laikėsi nuomonės, kad visa įžeidi ir dviprasmė retorika, kurią mėgsta šis politikas, turėtų būti panaikinta, pateikiant originalo vertimą neutralia oficialia kalba ir išsaugant svarbiausią turinį. Žinoma, sutarimas nebuvo rastas ir kaskart po D. Trumpo pareiškimų užkulisiuose diskusijos užverda vėl ir vėl.
Ir dar daugiau: vertėjai sutaria, kad kokybiškos vertimo paslaugos būtų suteiktos tik tuomet, jei pavyktų tiksliai perteikti visą D. Trumpo retoriką kita kalba. Visgi ši užduotis nėra iš lengvųjų: prezidento kampanijos metu ne vienas Brazilijos vertėjas vengė versti pasisakymus apie imigrantus, kurie buvo persmelkti negatyviomis pastabomis – asmeniškumo faktoriaus visiškai neutralizuoti tokiais atvejais neįmanoma.
Dabar juokaujama, kad jei nori išversti D. Trumpo kalbą, vertėjas privalo pats „apsiauti D. Trumpo batus“ – tai yra pats kalbėti kaip jis. Vertimas tokiu atveju būtų tikslus, tačiau kokia to kaina?
Štai visai neseniai, sausio viduryje, kalbėdamas apie imigracijos politikos suvaržymus D. Trumpas Haitį, Salvadorą ir kai kurias Afrikos šalis įvardino vienu žodžiu – „Shithole“ (liet. „sušikta“). Toks nemandagus ir netgi rasistinis pasisakymas netruko apskrieti pasaulį, kuriame vertėjai ir vėl pasirinko dvi pozicijas: kai kuriose kalbose ieškota įžeidaus apibūdinimo atitikmenų, o kai kur netgi pritaikyta žodžio cenzūra.
Vos keliomis dienomis anksčiau, kalbėdamas apie pasitraukimą iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, D. Trumpas rišlią kalbą netikėtai pakeitė savo paties interpretacija, taip priversdamas akimirksniu už galvos griebtis ir vertėjus, ir jam kalbą parengusius profesionalus.
Panašu, kad šis skandalinga retorika garsėjantis politikas dar ilgai bus didžiausiu vertėjų bendruomenės siaubu, tačiau jo „išpuoliai“ kalbant priverčia eskaluoti ir kitą žinią – šiomis dienomis daugiau nei bet kada yra kalbama apie tai, koks turi būti profesionalus vertimų biuras, kokia yra vertimo paslaugos teikimo etika. Etinės nuostatos vertimo istorijoje susiformavo natūraliai: vertėjo darbas yra išversti žodžius būtent taip, kaip jie buvo pasakyti, kuo tiksliau išlaikant jų pirminę prasmę, kad ir kokia bauginanti, nemaloni ar įžeidi ji būtų. Taip pat savo darbe vertėjas profesionalas privalo atsisakyti asmeninių emocijų ir savarankiškų interpretacijų. Tai, žinoma, yra sunku, tačiau teisinga. Visgi pastarieji įvykiai, susiję su viešais JAV prezidento pasisakymais, privertė vertėjus susimąstyti, o kartu ir dar kartą suvokti, kokį svarbų darbą jie atlieka.
