Skambinkite: +370 (630) 09 360

Privatiems: info@vertimukaraliai.lt

Verslui: vk@vertimukaraliai.lt

logomain

2022.06.14

Ar „Google“ vertimas gali pakeisti vertėją?

 „Google“ vertimas online – dažnam ne tik girdėta, bet, tikėtina, ir ne kartą naudota funkcija. Tai patogus įrankis, kai reikalingas pavienių žodžių ar sakinio vertimas iš nežinomos kalbos. Automatinis tekstų vertimas puikiai tinka asmeniniams poreikiams, pavyzdžiui, kai reikia susikalbėti su užsieniečiu ar norisi suprasti straipsnį užsienio kalba. Vis dėlto tai nėra profesionalus vertimo įrankis. „Google“ vertėjas, prireikus profesionalaus, tai yra taisyklingo, kokybiško vertimo, negali atstoti profesionaliai teikiamų vertimo paslaugų.

„Google“ vertimas

Teksto vertimas su „Google“ – tik asmeninių poreikių patenkinimui

Jei teko naudotis „Google“ vertėju tikriausiai pastebėjote, kad vertimas į dažniausiai vartojamas užsienio kalbas (anglų, vokiečių, kinų, rusų) yra kokybiškesnis. Deja, lietuvių kalba nėra itin populiari visame pasaulyje, tad kai aktualus, pavyzdžiui, anglų-lietuvių vertimas, tikėtina prastesnė vertimo kokybė. Na, bent jau nereikia „klapsėti“ akimis, bandant į prasmingą sakinį sujungti kelis pavienius žodžius.

Tiesa, automatinio teksto vertimo kokybė, kalbant apie retesnes, egzotiškesnes kalbas, deja, nėra tokia džiuginanti. Vien jau rezultatas, kurį vartotojui suteikia lietuvių-anglų vertimas, leidžia daryti atitinkamas išvadas: nuvilia išversto teksto gramatika, stilius, o turinys dažnai įgauna net kitą prasmę!

Žinoma, naudotis šiuo nemokamu įrankiu, neoficialiai bendraujant (tiesa, siekiant išvengti nesusipratimų, kurie, deja, kartais būna ne tik juokingi, bet ir nemalonūs, derėtų savo pašnekovą apie vertėjo naudojimą informuoti iš anksto), kai užtenka suprasti teksto esmę – patogu ir paprasta. Visgi, kalbant apie sritis, kuriose reikalaujama tikslumo, taisyklingumo bei oficialumo, vertimas „Google“ vertėju – ne išeitis.

„Google“ vertimas verslui prestižo nesuteikia

Verslininkams, turintiems interneto svetainę ir norintiems joje esantį turinį išversti į vieną ar kitą kalbą, „Google“ vertimas taip pat gali atrodyti geru sprendimu. Bet nemokama paslauga žavėtis tikrai nederėtų. Norint tinkamai reprezentuoti save ir savo verslą, „Google“ atlikto vertimo „copy-paste“ principu patalpinti savo interneto svetainėje negalima. Potencialūs vartotojai gali ne tik nesuprasti, kokios prekės ar paslaugos yra siūlomos, bet ir susidaryti neigiamą įspūdį apie tam tikrą asmenį ar įmonę.

„Google“ vertėju išverstą turinį, prieš talpinant, reikėtų redaguoti. Deja, tai ne visada įmanoma, nes kartais tiesiog sunku suvokti teksto prasmę. Vertėjai taip pat naudoja automatinio vertimo programas, tačiau jos pateikia daug geresnius rezultatus. Be to, vertėjai turi kalbos žinių, kurios reikalingos detaliam redagavimui.

Oficialus dokumentų vertimas – tik vertimų biure

Kai kurios institucijos, pavyzdžiui, teismai, švietimo įstaigos ir kitos, reikalauja, jog išverstas dokumentas būtų patvirtintas notariškai arba legalizuotas ir patvirtintas apostile. Vadinasi, net jei verčiamas ir nedidelės apimties, nesudėtingo turinio dokumentas, kurio esmę suprantate net ir be „Google“ vertėjo pagalbos, yra būtinas profesionalus dokumentų vertimas.

Tendencija, jog automatinis „Google“ vertimas yra nuolat tobulinamas, žinoma, džiugina. Tačiau „mašinos“ niekada nepakeis profesionalių vertėjų, kurie ne tik puikiai įvaldę konkrečios kalbos ar srities žinias, bet ir geba teksto prasmę perskaityti „tarp eilučių“ bei kokybiškai perteikti tiksline vertimo kalba.

2018.09.30

Pajuokauti ir neapsigauti

Pajuokauti ir neapsigauti

Keliaujant ar bendraujant su iš kitų šalių kilusiais žmonėmis dažniausiai naudojama anglų kalba. Tai populiariausia tarptautinė kalba, kurios prireikia ir atostogaujant, ir dirbant. Nors daugelis šią kalbą moka gana neblogai, komiškų situacijų visgi pasitaiko: skirtingose kalbose žodžių skambesys yra panašus, tad tai dažnai lemia įvairias klaidas. Kiekvienas vertimų biuras patvirtins, kad anglų kalboje gausu skolinių iš kitų kalbų – tai taip pat yra viena iš priežasčių, dėl kurių kyla painiava. Tas pats žodis skirtingose kalbose gali reikšti visiškai skirtingus dalykus, tad neatsargiai jį pavartoję gali tekti ir pasijuokti, ir raudonuoti iš gėdos. Tad jei užsienio kalbą naudojate darbiniais ar verslo tikslais, kartais vertimo paslaugos yra saugesnis pasirinkimas. Apžvelkime, kokie nesusipratimai tyko kalbų džiunglėse.

veritmų biuras

Dovana ar nuodai?

Netinkamai pavartotas žodis gali prajuokinti arba įžeisti pašnekovą, o kartais ši riba yra itin siaura. Pavyzdžiui, angliškas žodis Gift reiškia dovaną ir yra gana dažnai vartojamas įvairiame kontekste. Vis dėlto jei keliaujate po Vokietiją ir norite išrinkti ar išsiųsti dovaną, angliško žodžio nevartokite – identiškai tariamas vokiškasis Gift reiškia nuodus.

Veidas ar sėdynė?

Tai tikrai juoką sukelianti klaida, tad jei mokate bent kelias frazes prancūziškai niekada nemėginkite pakeisti jose esančių žodžių angliškais. Priešingu atveju visi aplink gali pradėti nepaliaujamai kvatoti. Vienas iš pavyzdžių angliškas žodis Face, reiškiantis veidą. Viskas būtų gerai, jei ne prancūziškas žodis Fesse, kuris tariamas kiek minkščiau, bet labai panašiai. Tiesa, reikšmė nėra labai panaši į veidą, nes Fesse reiškia sėdmenis. Prancūziškai norint pasakyti veidas, teks prisiminti makiažą – Visage yra tinkamas žodis, kurį naudoja ir vertėjai.

Panaši situacija ir su žodžiu Cool, kuris naudojamas neverčiamas gatvės kalboje. Tik ne Prancūzijoje, kur familiariai reiškia „sėdimąją vietą“. Jei norite prancūzijoje ką nors apibūdinti kaip labai puikų ar nuostabų, geriau tiks žodis Excellent, o jei kalbama apie vėsią temperatūrą ar šaltį, prancūzai naudoja žodžius gaivu arba šalta (pranc. Frais, Froid).

Atostogos Turkijoje

Turkija – populiari atostogų kryptis, o ten nuvykus prireikia pasitelkti užsienio kalbos žinias. Bet atsargiai, jei anglų kalba šioje šalyje paprašysite persikų arbatos (angl. Peach tea), jus gali pasitikti daugybė pašaipių žvilgsnių. Kodėl? Nes pic turkų kalba reiškia šunsnukį, tad tokia arbata būtų tikrai keista. Jei mėgstate persikų arbatą, vertimų biuras pataria jos užsisakyti naudojant turkišką žodį „şeftali çayı“.

Salsa – nebūtinai šokis

Apie ugningą salsos šokį žino visi ir gali pasirodyti, kad šis pavadinimas yra tiesiog tarptautinis. Vis dėlto taip yra ne visuose kraštuose. Štai korėjiečių kalba salsa reiškia viduriavimą, ne laiku ir ne vietoje panaudoję šį šokio pavadinimą galite sukelti daug juoko.

Jokių bučinių Švedijoje

Angliškas žodžis Kiss reiškia bučinį ir jį žino net ir tie, kurie nemoka anglų kalbos. Vis dėlto Švedijoje geriau vengti šio žodžio, nes jis turi visai kitą prasmę. Kissa švediškai reiškia šlapinimąsi, o tariama yra visiškai kaip bučinys. Taigi, jei siuntinėsite Švedijoje „kisus“, tiesiog prašysitės į tualetą.

Super duper!

Kai kokiame filme ar animaciniame filmuke panaudojama ši frazė, lenkams tai dažnai išspaudžia šypseną. Vertimų biuras šios abstrakčios frazės dažniausiai neverčia, nes ji žinoma ir naudojama kaip tarptautinė, be to, jos vertimas būtų kiek komplikuotas – tikslaus atitikmens kaip ir nėra. Duper skamba visai kaip lenkiškas žodis Dupa, o pridėjus pirmąjį frazės žodį vertimas būtų „Super sėdynė“.

Nesklandumai Ispanijoje

Angliškas žodis Embarassed tariamas skamba visai taip pat kaip ir ispaniškasis Embarazada, tačiau reikšmė jau visiškai kita. Sumišęs ar besilaukiantis, ispanakalbiams telieka spėlioti, ką norėjote pasakyti arba nusijuokti dėl šios sąskambio klaidos.

Mokėti kalbą

Puikus kalbos mokėjimas apima įvairius aspektus, o vienas jų – tinkamas žodžių vartojimas. Tai apsaugos nuo įvairių situacijų, į kurias galima papulti pavartojus netinkamą žodį. Jei keliaujate savo malonumui ar bendraujate su draugais, tokios klaidos, žinoma, yra atleidžiamos, tačiau kai kalbame apie verslo reikalus ar renginius, kuriuos užsienio kalba reikia kalbėti prieš auditoriją, vertimų biuras yra saugesnis pasirinkimas. Jei nenorite raudonuoti iš gėdos ar spręsti nesusipratimų, profesionalios vertimo paslaugos padės to išvengti.

2018.09.20

13 šūkių, kurie tapo juokingi… išvertus į užsienio kalbą

Gera reklama – tai geras šūkis, kurį lengva įsiminti. Kurdamos reklamines kampanijas įmonės paprastai įdeda nemažai pastangų ir finansinių išteklių: tiria rinką, analizuoja, kaip šūkis bus suprastas ir paprastai. Žinoma, kalbame apie tokios įmones – verslo gigantes, kaip „McDonald‘s“ ar „Starbucks“. Būtent šie pavyzdžiai įrodo net ir tai, kad atskirai savo produktus reklaminėje medžiagoje kompanijos pozicionuoja Europoje ir Azijoje. Ir viskas būtų puiku, tačiau vertimo paslaugos, jei joms pasirinkti neskiriama pakankamai dėmesio, akimirksniu gali visas rinkodaristų pastangas šluote nušluoti.

vertimai

Frazė „pasiklydę vertime“ jau pati savaime skamba komiškai, tačiau vertimų biuras iš tikrųjų gali tapti ta grandimi, kuri sugriauna reklaminės kampanijos tikslus. Esmė slypi tame, kad reklamose naudojama nedaug teksto, o perduodama žinutė yra labai svarbi: paprastai šūkis atspindi visą koncepciją, vizualinį vaizdą, reklamos turinį… Netinkamai ar nevietoje pavartotas žodis ir skambus šūkis tampa pajuokos objektu – tokių katastrofų nepavyko išvengti net pasaulinio lygio verslo gigantams. Dalinamės įdomiais pavyzdžiais, kai vertimo paslaugos įtaka reklamai nebuvo tinkamai įvertinta.

1. „Pepsi“ tiesiog išgąsdino savo klientus, kai šūkis „Atgyk su Pepsi“ (angl. Come alive with Pepsi) po vertimo tapo „Pepsi prikelia iš numirusiųjų“.

2. Alus „Coors‘“ savo reklaminę kampaniją pradėjo su šūkiu „Išsilaisvink“. Ir viskas klojosi iš tikrųjų puikiai iki tol, kol kažkoks vertimų biuras šį šūkį ispanų auditorijai išvertė kaip „Jūs kentėsite nuo viduriavimo“. Tai ne tik nebejuokingas pavyzdys, o ir visiška reklaminės kampanijos katastrofa – ar kas norėtų tokį efektą sukeliančio alaus?

3. Plaukų priežiūros priemonių gamintojas „Clairol“ savo naująjį gaminį pavadino „Miglos lazdele“ (angl. Mist stick). Tai įrankis garbanų formavimui, suteikiantis lengvą efektą, tačiau Vokietijoje šis pavadinimas jau skambėjo kitaip. Vertimo paslaugos teikėjai rėmėsi kita žodžio Mist reikšme, tad Vokietijos rinkoje šis prietaisas plaukams buvo siejamas su mėšlu. Galite nuspėti, kaip tokia vertimo klaida paveikė įmonės pardavimų kreivę…

4. „Schweppes“ prekinį ženklą puikiai žinome, jis visada puoselėja savo įvaizdį, tačiau šių gaminių istorijoje taip pat nebuvo išvengta nesusipratimų. Italijoje vartotojams pristatytas gėrimas iš toniko vandens tapo „tualeto vandeniu“. Žinoma, tai atrodo juokinga, bet ar tikrai pirktumėte tokį vandenį savo vakarėliui?

5. Greitojo maisto tinklas „KFC“ savo reklamoje teigė: „Jūs apsilaižysite pirštus, kaip skanu“. Vis dėlto vertėjai tikriausiai patingėjo ieškoti šio posakio atitikmens kinų kalba, nes šiai rinkai skirta reklama teigė, kad kinams „KFC“ maistas bus toks skanus, kad jie tiesiog nusikąs savo pirštus.

6. „McDonald‘s“ pro šalį Prancūzijoje prašovė su ir šiandien puikiai žinomu pavadinimu. „Big Mac“ mėsainio pavadinimas prancūzams buvo išverstas kaip „Gros mec“ ir turėjo visai kitą, netgi vulgarią prasmę. Galbūt kartais gerai, kad Lietuvoje ne visi pavadinimai yra išverčiami – taip išvengiama keistų nesusipratimų.

7. Žinoma ir atvejų, kai klaidingas vertimas daug žalos nesudarė. Pavyzdžiui, „Hunt-Wesson“ keptos pupelės Prancūzijoje buvo pavadintos „Gros Jos“ ir visai nesvarbu, kad žargonu ši frazė taip pat reiškė ir dideles krūtis.

8. 1987-ųjų „Braniff Airlines“ vertimo klaida – klasikinis atvejis, sukeliantis šypseną. Kompanija savo skrydžius pagerino siūlydama naujos kokybės odines sėdynes ir norėjo tai pabrėžti reklaminėje medžiagoje. „Skrydis odoje“ – taip skambėjo rinkodaros specialistų sukurtas šūkis, kuris Ispanijoje netikėtai virto pasiūlymu… skristi nuogiems.

9. „Parker Pens“ – įvairių rašiklių gamintojas, kuris norėjo savo vartotojus užtikrinti, kad jų rašiklius naudoti saugu. Norėta pasakyti, kad naujieji rašikliai neišlies rašalo net ir nešiojant kišenėje, vis dėlto vertėjai ispanakalbę auditoriją informavo apie kiek kitą aspektą – kad rašikliai vartotojams nesukelia nėštumo.

10. „Vick’s“ savo veikloje Vokietijoje susidūrė su skirtingai tariamais garsais. Angliškasis „V“ vokiečių kalba yra tariamas kaip „F“, o taip tariamas pavadinimas labai primena vieną anglišką žodį iš „F“ raidės.

11. Nors „Got milk“ kampanija buvo labai populiari ir sėkminga tarp anglų kalba kalbančių JAV gyventojų, Lotynų Amerikoje ji suprasta literaliai. „Ar jūs žindote?“ tokį reklaminį šūkį pateikė Amerikos pienininkų asociacija.

12. Kompanija „Coca Cola“ dar 1920-aisiais metais žengdama į Kinijos rinką ieškojo savo pavadinimo atitikmens. Norėta sukurti pavadinimą, kuris panašiai skamba ir anglų kalba, tačiau vertimo paslaugos tikriausiai nebuvo itin apgalvotos, nes pavadinimas turėjo keistą tiesioginę reikšmę, susijusią su vaško valgymu.

13. „Ford“ reklaminę kampaniją pradėjo su šūkiu, teigiančiu, kad „Kiekvienas automobilis turi aukštos kokybės kūną“, o Belgijoje ši kampanija baigėsi vertimo klaida, kai kūnas virto lavonu. Kaip manote, ar belgus sužavėjo tokie automobiliai?

Tai tik keletas pavyzdžių, kai vertimo paslaugos buvo suteiktos neprofesionaliai arba neapgalvotai ir visais atvejais ši klaida kainavo tikrai brangiai. Tai parodo paslaugų, kurias teikia vertimų biuras, reikšmę reklamoje ir versle. Ir vis dėlto net ir šiandien, kai turime gerokai daugiau galimybių nei prieš šimtmetį (kaip „Coca Cola“ atveju) patikrinti vertimo kokybę, tokių ir panašių nesusipratimų vis dar neišvengiama. Taigi, laukiame naujų klaidų, kurios tikrai pralinksmina!

2018.08.20

Vertyba: vertimo paslaugos, kurios reikalingos verslui

Vertyba: vertimo paslaugos, kurios reikalingos verslui

Vertimų biuras versle dažnai tampa nepakeičiamu partneriu tada, kai bendradarbiaujama su užsieniu. Vis dėlto daugelis produktų į mūsų rinką atkeliauja būtent iš užsienio šalių, tačiau jų vertimai dažnai patikimi ne profesionalams, o įmonės darbuotojams: reklaminius šūkius verčia administratorės, techninę informaciją lankstinukuose – inžinieriai ir pan. Tokių atvejų yra daugybė, o reklamos specialistai perspėja: vertimo klaidos gali brangiai kainuoti. Ir dar daugiau – jei norite parduoti, nepakanka išversti gerai kita kalba skambančių šūkių, reikia juos pritaikyti ir apgalvoti daugybę aspektų. Štai čia ir prireikia vertybos, dar vadinamos kūrybiniu vertimu.

Reklamoje viskas arba nieko

Susidūrusieji su reklama ir jos kūrimo procesais pritars, kad čia labai lengva „paslysti“ net ir kuriant informaciją gimtąja kalba, juk tą pačią informaciją skirtingo amžiaus ar socialinio sluoksnio žmonės supranta visiškai kitaip. Ir išversti jau pasiteisinusią reklaminę kampaniją iš tikrųjų nėra lengviau nei sukurti naują. Keistai skambantys, netaisyklingi ar neaiškios prasmės žodžiai – visa tai dažniausiai reklamose atsiranda tuomet, kai vertimo paslaugos yra teikiamos neprofesionaliai. O kur dar kultūriniai skirtumai ir daugybė kitų aspektų!

Šiais laikais itin „pavojinga“ yra multikultūrinė aplinka, kuri pasaulyje turi vis daugiau įtakos. Tai reiškia, kad tie patys žodžiai yra asocijuojami visiškai kitaip, tai apima ne tik jų prasmę, bet ir rašybą ar tarimą. Tokios aplinkos įtaką lengva pastebėti ir Lietuvoje: daugelis moka anglų kalbą, taip pat gausu ir mokančių kitas užsienio kalbas, keliaujančių, tad reklaminė informacija nebegali būti ruošiama atsižvelgiant išimtinai tik į lietuvių kalbą. Nepaisant visko, kai kurios kompanijos sėkmingai laviruoja šiose „kalbų džiunglėse“. Ir jei paklausite, kaip joms tai pavyksta, atsakymas yra vertyba.

Vertyba – vertimų rūšis, kai atliekamas ne tik tiesioginis vertimas iš vienos kalbos į kitą, bet ir turinys iš karto pritaikomas tam tikrai rinkai, kultūrai ar segmentui. Tai darbas, kurį gali atlikti ne bet kuri vertimų biuras – tokiai užduočiai reikia žmonių, turinčių puikius vertimo įgūdžius, lingvistikos žinių, kūrybiškumo, o kartais prireikia net ir žinių apie industriją, kurioje veikia įmonė.

Kas yra vertyba?

Šis terminas nėra labai plačiai žinomas ir jį dažniausiai naudoja tik marketingo srities profesionalai. „Vertyba“ – terminas, sudarytas iš dviejų dėmenų:

  1. Vertimas – teksto perrašymas kita kalba.
  2. Kūryba – naujo teksto sukūrimas.

Trumpai tariant, vertyba – tai laisvas, kūrybiškas teksto vertimas, kurio metu pakeičiama ne tik teksto kalba, bet ir išraiška. Vertybos proceso metu nėra aklai laikomasi pirminio šaltinio, tačiau tai nėra ir naujos informacijos kūrimas. Vertybos tikslai, palyginti su verčiamu originaliu tekstu, yra šie:

  • perteikti tą pačią mintį,
  • siekti to paties tikslo,
  • perteikti tuos pačius jausmus,
  • perteikti tą patį stilių ir toną,
  • remtis originalu kaip pagrindiniu informacijos šaltiniu.

Pirminis tekstas, kuris verčiamas, profesionalams yra pagrindinis šaltinis. Remiantis juo yra paruošiamas naujas tekstas, kuris specifiškai pakeičiamas, pritaikomas tam tikrai tikslinei grupei ar rinkai. Nors vertyba nėra tradicinis vertimas, kai kurie vertėjai galėtų suteikti šią paslaugą, tačiau iš esmės čia reikalingas platesnis žinių ir įgūdžių spektras. Tokiame darbe reikia nebijoti kūrybiškumo, nebijoti nuklysti nuo pradinio šaltinio, tačiau kartu jausti ribas. Ir vis dėlto šio proceso rezultatas yra naujas tekstas, o ne vertimas.

Vertimo paslaugos ar vertyba?

Vertybą dažniausiai naudojame ir patys, bendraudami užsienio kalba. Tam tikrus faktus pateikiame jau pakeistus, pritaikytus mūsų pašnekovui. Taigi, savo esme šis procesas nėra naujovė – tai visiškai natūralūs pakeitimai, bet klasikinėje vertimo sampratoje nuo kūrybos vertėjo darbe yra atsiribojama.

Vertybos dažniausiai prireikia tada, kai informacija yra pateikiama ne faktinė, o labiau emocinė. Tai gali būti įvairūs šūkiai, reklamos ir antraštės, produktų aprašymai, filmai ir grožinė literatūra, o taip pat ir interneto svetainių informacija. Visa šio tipo informacija yra skirta tam tikrai žinutei perduoti, tad net ir trumpas, kartais vos keleto žodžių sakinys, gali būti labai svarbus.

2017.07.30

Kas patikimiau – vertimų biuras ar vertėjas „pagal skelbimą“?

Kas patikimiau – vertimų biuras ar vertėjas „pagal skelbimą“?

Beveik visų gyvenime pasitaiko situacijų, kai prireikia į užsienio kalbą ar iš jos išversti tekstą. Nesvarbu, kas tai būtų – ar tekstas rašto darbui, ar laiškas, ar dokumentas. Internetas mirgėte mirga įvairių skelbimų – tiek vertimų biurų, tiek individualiai dirbančių vertėjų. Jei norite, kad Jūsų tekstas būtų išverstas nepriekaištingai, nepulkite rašyti pirmam pasitaikiusiam. Dažnai žmogaus pasirinkimą lemia kaina. Tačiau šioje srityje nepatartina taupyti, nes sklandus, rišlus tekstas be gramatinių klaidų – Jūsų vizitinė kortelė, galinti lemti labai daug. Vertėjų „pagal skelbimą“ paslaugos pigesnės, nes kai kurie nemoka mokesčių, neturi reikiamos kvalifikacijos. Ne paslaptis, kad nemaža dalis pasiskelbusių vertėjų – net ne vertėjai, o tiesiog žmonės, turintys kalbos žinių ir mokantys naudotis vertimo programomis. Tai kaip iš tos gausios pasiūlos išsirinkti patikimiausią vertėją?

Pirmiausia reiktų žinoti esminius vertimų biuro ir individualiai dirbančio vertėjo darbo skirtumus. Vertėjas dirba vienas. Jam nebūtina pasirašyti sutarties, tvirtinti užsakymo ir kitų formalumų. Tekstą jis pats išverčia ir pats patikrina (jei patikrina apskritai). Dažnu atveju jis neskelbia tikslių duomenų apie save, taigi  kilus problemų negalėsite jam pareikšti pretenzijų.

Vertimų biuras dirba kitaip. Jis turi administratorių (kartais net kelis), kuris priima užsakymą, aptaria terminus, išsiaiškina užsakovo lūkesčius, tariasi dėl kainos ir visa tai reikiamai įformina. Biurams talkina patyrę vertėjai, kurie kiekvienam darbui parenkami pagal teksto sritį ar pobūdį – biuras turi iš ko rinktis. Taip užtikrinama, kad tekste nebus „nuklydimų į lankas“. Tačiau vertėjas nėra visų galų meistras. Gali būti, kad užsienio kalbą jis moka nepriekaištingai, tačiau nėra gimtosios kalbos specialistas. Dėl šios priežasties vertimų biuras turi ir profesionalų redaktorių – jis patikrina galutinį vertimą ir sutvarko jį ne tik gramatiškai, bet ir stilistiškai. Taigi Jūs gaunate sklandžiai ir tiksliai išverstą tekstą be gramatinių klaidų. Net jei Jūsų netenkintų vertimo kokybė (o tai beveik neįmanoma), Jūs visada turėsite įmonės rekvizitus ir suteiktą paslaugą patvirtinančius dokumentus.

Derėtų nepamiršti, kad vertimų biuras Jūsų dokumentus gali patvirtinti – tiek biuro antspaudu, tiek notariškai. Individualiai dirbantis vertėjas dažniausiai tokios teisės neturi.

Tačiau ir biuras biurui nelygu – pasidomėkite ir pačiu biuru: peržvelkite interneto svetainę, perskaitykite atsiliepimus. Yra biurų, kurių interneto svetainės tekstai parašyti su klaidomis… Ar galima jais pasitikėti – spręskite patys.

Pabaigai – pora ištraukų iš vertėjų skelbimų. Ką jau čia bepridursi, jei „specialistas“ nesugeba net skelbimo be klaidų parašyti… Nepirkite katės maiše. Nes gali paaiškėti, kad tai visai ne katė.

„Vertimai ir teksto talpinimas (įkėlimas į svetainę, paskelbimas; „talpinti“ reikšmė – „daryti, kad tilptų“) interneto svetainėje, informacijos atnaujinimas.“

„Iš anglų bei rusų į lietuvių kalbų vertėjas“.

2017.04.18

Ar buvote lalauti?

Ar buvote lalauti?

Atšventėme Velykas – gražiausią pavasario šventę. Ar buvote lalauti? Ne? O gal net nežinote, ką tai reiškia?

Lietuvių kalbos žodynas aiškina, kad lalauti – per Velykas vaikščioti pakiemiais, dainuojant tam tikras dainas ar giedant giesmes ir renkant dovanas. Lalaujantys žmonės (dažniausiai jauni vyrai) buvo vadinami lalauninkais ar lalaunykais. Lalaudavo dažniausiai pirmąją Velykų naktį. Tai buvo jaunimo pramoga. Merginos net patalus klodavosi ant suolo palei langą, kad atėjusius lalauninkus geriau matytų, kad girdėtų, kuris gražiausiai gieda. Lalauninkus reikdavo už giesmes apdovanoti – duoti margučių. Lalauninkai keliaudavo per kaimus, tai būdavo puiki proga jaunimui susipažinti.

Gaila, kad ši graži tradicija jau išnykusi. Išlikęs tik žodis – kaip ir daugybė žodžių, „atgyvenusių“ savo gyvenimą. Tiesa, turime dar vartojamą žodį „lalėti“ – garsiai kalbėti, klegėti tarp savęs. Tie žodžiai turi bendrą šaknį ir yra giminingi. Turbūt retas kuris bežino, ką reiškia „šatra“ (kartis troboje rūbams kabinti), „muštokė“ (medinis indas sviestui mušti). Nelikus daiktų, išnyksta ir žodžiai. Atsiranda nauji daiktai – prireikia naujų pavadinimų. Vargu ar mūsų proprosenelė žinotų, kas yra pėdkelnės ar  atmintukas… Ar žinote, kad anksčiau nebuvo tokio įprasto žodžio kaip „šratinukas“? Tik pasirodęs Lietuvoje jis buvo pavadintas „kugelšraiberiu“ (vokiškai Kugelschreiber – „rutulinis rašiklis“), ir taip vadinosi gerą dešimtmetį. Pagal tai galime spręsti, kad pirmieji šratinukai pas mus atkeliavo iš Vokietijos.

Visos kalbos turi „bazinius“ žodžius kasdieniams daiktams, veiksmams ir reiškiniams pavadinti – tų žodžių pakanka normaliai susikalbėti. Tačiau norint pajusti tikrąją kalbos „dvasią“, reikia žinoti kur kas daugiau. Kiekviena kalba turi savų bruožų. Tarkim, kinų kalba yra keturtonė – joje yra žodžių, kurie ištarti kita tonacija turi skirtingą reikšmę. Dėl to visi kinai turi muzikinę klausą – kitaip negalėtų susikalbėti. Serbų ir kroatų kalbose pasitaiko žodžių, kuriuose iš eilės eina 5 ar net 6 priebalsiai be balsių (jų žodyje gali net nebūti!) – smrtno („mirtingas“), vlk („vilkas“). Kai kurios Amazonės tautelės  gerklomis gali leisti garsus, primenančius kosčiojimą ar kranksėjimą, ir jie turi žodžių reikšmę.

Kalbos skiriasi ne tik garsų sistema, gramatine sandara, bet ir žodyno apimtimi – vienose kalbose žodžių daugiau, kitose mažiau. Mes teturime tik vieną žodį sniegui pavadinti, o Kanados inuitai (už poliarinio rato gyvenanti tauta) – bent  53 žodžius. Tarp jų ir „matsaaruti“ – drėgnas sniegas, „pukak“ – kristalinis smulkus sniegas, išvaizda primenantis druską. O ar žinote, kiek lietuvių kalboje yra žodžio „lyti“ sinonimų? Sinonimų žodynas jų pateikia net 56! Okeanijos tautelės turi žodį, kuris reiškia „gauti per galvą krentančiu kokoso riešutu“, Afrikos masajai vienu žodžiu pasako „ginti bandą pagirdyti “. Šiaurės Amerikos indėnai neturi žodžio „metai“ – amžių jie matuoja vasaromis. Matyt, dėl to, kad atšiaurią žiemą būdavo sunku išgyventi. Taigi žodynas padeda atskleisti, kas tautai svarbiausia, jis priklauso nuo tautos gyvenimo būdo, istorinės patirties.

Kiekviena kalba – unikali ir nepaprasta. Tai ne tik tautos skiriamasis ženklas, bet ir vertingas turtas. Saugokime ir didžiuokimės ja!

2016.03.28

PIGIAUSIOS VERTIMO PASLAUGOS – NE VISADA IŠEITIS!

PIGIAUSIOS VERTIMO PASLAUGOS – NE VISADA IŠEITIS!

Ne paslaptis, kad gyvename pasaulyje kur visi ieško greičiau ir pigiau. Neretai pamirštami ir kiti labai svarbūs dalykai, kurie gali būti kur kas svarbesni už greitį ar pigesnę kainą. Vienas iš tokių dalykų yra kokybė. 

Vertimo paslaugų teikėjai dažnai pamiršta, kad jų pagrindinis kriterijus turi būti ne greitis ir ne kaina, o kokybė, nes už kokybiškas paslaugas verta sumokėti ir luktelti šiek tiek ilgiau. Visiems žinoma, kad pigių vertimo paslaugų galite rasti  įvairiuose skelbimų portaluose, tačiau ar tikrai verta naudotis tokių portalų siūlomomis vertimų paslaugomis? Kaip atsirinkti Jums tinkamiausią vertimo paslaugos teikėją tokiose portaluose? Kas Jums užtikrins vertimo kokybę? Kas patvirtins Jūsų dokumento vertimą?

Visų pirma reikėtų atsižvelgti į tai, kokį dokumentą norite versti, jei tai tik koks nors tekstas, kurį norite išsiversti tik sau, tuomet drąsiai kreipkitės į bet kurį vertėją,, tačiau jei Jums reikalingos profesionalios paslaugos, kreipkitės į vertimo paslaugų įmones, kurios turi gerą reputaciją ir gali užtikrinti kokybišką vertimo paslaugą.

Kodėl verta abejoti pavienių vertėjų darbu?

Stipriausias argumentas yra tai, kad jeigu duodate versti  tekstą paprastam studentui ar moksleiviui, tai su Jūsų tekstu dirbs tik vienas žmogus. Daugumoje vertimo biurų yra griežta tvarka, kuri reiškia,kad su vienu vertimu dirba du arba trys žmonės. Taip užtikrinamas kokybiškesnis Jūsų pateikto teksto vertimas.

Man reikia greito ir kokybiško vertimo!

Greitas ir kokybiškas – šis reikalavimas ne visada įmanomas. Jei norite kokybiško vertimo, tai supraskite, kad Jūsų pateiktas tekstas bus verčiamas stropiai, kad  vertimas  bus tikrinimas  ne vieną kartą tam, jog neliktų nei gramatinių, nei skyrybos, nei stiliaus klaidų. Tai reiškia, kad kokybiškumas atimą greitį, kokybiškas darbas – nėra greitas darbas. Būna žinoma ir išimčių, kai patyrę vertėjai, tiesiog išmokę versti greitai ir kokybiškai, retai padaro klaidų, tačiau tokį vertėją rasti yra tas pats, kas adatą šieno kupetoj.

Tiesiog norime pasakyti, kad jeigu ieškote kokybiškų vertimo paslaugų teikėjų, nereikalaukite greičio iš jų, nes, susimokėję ir už kokybę ir greitį,vargu ar gausite kokybišką vertimą. Venkite profesionalių paslaugų reikalaujančius darbus atiduoti į nežinomų vertėjų rankas.