Komunikavimas virtualioje erdvėje suteikia mums daugybę naujų patirčių ir įpročių. Įvairūs socialiniai tinklai jau seniai naudoja ne tik tradicines išraiškos priemones, bet ir jaustukus (vadinamuosius emoji). Tai įvairiausi veideliai, vaizduojantys emocijas, daiktus ar gestus, kuriuos panaudoti kartais yra tiesiog greičiau, nei rašyti ar sakyti tekstą. Ar jiems taip pat reikalingas vertimas?
Tokie grafiniai elementai kaip jaustukai labai paįvairino mūsų kalbą ir iš socialinių tinklų vis dažniau persikelia ir į kitas gyvenimo sritis. Įdomu tai, kad iki šiol priskaičiuojama net 1085 oficialiai patvirtinti ir plačiai naudojami jaustukai. Vyresnioji karta šių elementų naudojimą kartais laiko primityviu, tačiau nepaisant to, jie labai plačiai paplitę. Jaustukams paminėti netgi skirta diena – ji minima liepos 17-ąją, apie juos kaip reiškinį kuriami filmai ir rašomi moksliniai darbai.
Vertinant viską, panašu, kad šios juokingos šypsenėlės pamažu tampa kalba. Dar daugiau – jie yra naudojami visame pasaulyje, tad tai tarsi kalba, kuriai nereikia vertimo. Bet ar tikrai? Ar visi suprantame, ką pašnekovas nori pasakyti naudodamas jaustukus, ar jaustukais galima kažką papasakoti ar vis dėlto juos galima išversti į „normalią“ kalbą? Pažvelkime į tai atidžiau.
Trumpa jaustukų istorija
Jaustukai pasaulį išvydo jau prieš dvidešimtmetį – pirmuosius jų sukūrė telekomunikacijų kompanija NTT DOCOMO. Kaip ir dabartiniai jaustukai jie buvo mažo dydžio ir mažos skiriamosios gebos, kvadratinio formato. Vienos spalvos piktogramos pirmiausiai buvo pritaikytos japonų mobiliesiems telefonams ir naudojamos populiariems simboliams išreikšti.
Populiarumo šuolį jaustukai, dar vadinami tiesiog emociukais, išgyveno 2010-aisiais metais, kai buvo pritaikyti naudojimui plačiai vakaruose paplitusiems mobiliesiems telefonams. O šiandien šie simboliai yra tiesiog visur: mūsų telefonuose, kompiuteriuose, reklamose, jie gaminami kaip žaislai vaikams, su jais kuriama įvairi atributika.
Jaustukų tyrimai
Tyrėjus labiausiai domina jaustukų kaip kalbos fenomenas. Pavyzdžiui, jų naudojimas verslo ar darbinėje aplinkoje. Kai kuriose šalyse, jaustukų naudojimas oficialioje kalboje suvokiamas kaip nekompetencija ir trikdo darbuotojus. Tokie jaustukai kaip šypsenėlės bendraujant artimoje aplinkoje šildo atmosferą ir suartina, tačiau darbinėje aplinkoje veikia atvirkščiai.
Taigi, dalykinėje kalboje jaustukų naudojimas nėra rekomenduojamas. Jis neteikia norimo efekto, nesušvelnina atmosferos ir nesumažina atstumo tarp pašnekovų, tačiau stipriai paveikia įspūdį apie kompetenciją.
Kita problema yra jaustukų dviprasmiškumas. Jie atrodo juokingi ir linksmi, tačiau jų reikšmė tam tikrose situacijose gali sukelti labai įvairių interpretacijų. Jų dažnai pasitaiko, kai jaustukai yra pateikiami be papildomo teksto – taip kyla konfliktai tarp verslo subjektų, galintys atnešti nuostolių arba kainuojantys darbo vietą jaustukais mėgstantiems bendrauti darbuotojams. Tad kai kitą kartą naudosite jaustukus, susimąstykite ar tikrai pasakote tai, ką norite pasakyti.
Jaustukų „vertimas“ mūsų smegenyse
Ar kada susimąstėte, kaip mūsų smegenys reaguoja į jaustukus? Ilinojaus universitete atliktas tyrimas parodė, kad smegenys dažniau jaustukus suvokia kaip ironiją, o pateikti su tekstu jie gali net ir kardinaliai pakeisti jo turinio prasmę. Kalbiniu požiūriu tokių grafinių elementų naudojimas mūsų smegenims yra netikėtas, todėl gaunamas tam tikras klaidos signalas – taip nekalta šypsenėlė gali virsti ironiška šypsena.
Jaustukai yra tokie populiarūs, kad su jais neišvengiamai susidūrė ir teismai. Tiesa, jų interpretacijos buvo labai atsargios, tačiau vis dažniau pasitaiko atvejų, kai jaustukai traktuojami kaip kalba. Štai 2017 metais Izraelyje buvo iškeltas ieškinys dėl to, kad užsakovo jaustukus butą nuomojanti pora suprato kaip ketinimą priimti nuomos pasiūlymą. Žinoma, dėl to jie patyrė tam tikrų finansinių nuostolių, todėl jaustukų eilutė tapo vienu iš įrodymų teisme!
Ar įmanomas jaustukų vertimas?
Net jei šiuo metu tokios vertimo paslaugos, kaip jaustukų vertimas kelia šypseną ir atrodo juokingai, negalime žinoti, ar tokia paslauga ateityje nebus įtraukta į vertimų biurų pasiūlą. Jaustukai vis labiau įsigali mūsų kalboje, ypač komunikuojant internetu ar telefonu. Taip dažnai tiesiog greičiau ir patogiau išreikšti emocijas ar tam tikras mintis. Kuo daugiau jaustukų naudojame, tuo aiškesnė tampa jų prasmė, tad negalime atmesti galimybės, kad taip formuojasi nauja kalba, kurioje raides ir skyrybos ženklus pakeičia grafiniai elementai.
Tai iš tikrųjų įdomus reiškinys, apie kurį prie gerą dvidešimtmetį net nebūtume susimąstę, tačiau modernėjantis pasaulis kelia naujų iššūkių. Vertėjai ir dabar susiduria su dilema: ką daryti, jei verčiamas tekstas yra su jaustukais? Ar reikėtų juos paversti tekstu ir išversti į tikslinę kalbą? O gal tiesiog perrašyti? Ką daryti, jei vertėjo suvokimu jaustuko prasmė neatitinka teksto turinio ar keičia jo prasmę? Tai daugybė klausimų, kuriuos reikia išsiaiškinti ir kurie dar ne kartą iškils ateityje. Tad pasiruoškime, nes jaustukai vis labiau veržiasi į mūsų gyvenimą!
