Pasaulio kalbos, kuriomis kalbama… mažiausiai

Patikimas vertimų biuras Vilniuje

Šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama maždaug 7 tūkst. kalbų ir visos jos yra naudojamos. Žinoma, kažin ar koks vertimų biuras gali pasiūlyti vertimo paslaugas visoms šioms kalboms, bet visos jos yra realiai naudojamos pasaulyje. Deja, prognozuojama, kad kone pusė jų gali išnykti dar iki šio amžiaus pabaigos. Mokslininkai skaičiuoja, kad paskutinis žmogus, kalbantis tam tikra kalba miršta vidutiniškai kas porą savaičių, taigi, kartu su juo miršta ir kalba. Taip nedidelis ir vis mažėjantis kalbos naudotojų ratas traukiasi. Žinoma, įmanoma, kad kalba atgims ir bus pradėta naudoti iš naujo, todėl tikslumo dėlei tokios kalbos nėra laikomos mirusiomis, jos vadinamos „miegančiomis kalbomis“.

Tiek pačių kalbų, tiek jų skaičiaus kaita pasaulyje yra natūrali ir vyksta dėl daugybės priežasčių. Šiandien susiduriama su tuo, kad viena kalba laikoma pranašesne už kitą, tad „mažų“ kalbų naudotojai renkasi tai, kas jiems patogiau. Taip pat svarbu ir populiarumas, tai itin pastebima daugiakalbėse visuomenėse. Skaičiuojama, kad daugelio kalbų kalbėtojų skaičius apsiriboja iki 100 tūkst. Nepaisant to, kiekvieną kalbą svarbu išlaikyti gyva, nes kalba nėra tik žodžiai, tai – kultūros dalis. Susipažinkime su keletu iš „mažiausių“ pasaulio kalbų.

Šiaurės Amerikos kalbos

Istorija kalbai yra negailestinga: nuo tuomet, kai europiečiai kolonizavo Šiaurės Ameriką, skaičiuojama, išnyko daugiau nei šimtas kalbų. Tam įtakos turėjo mokyklos ir internatai, kur būdavo draudžiama mokiniams tarpusavyje naudoti gimtąsias kalbas. Šiandien mažosios kalbos dar gyvuoja atskirose bendruomenėse, tačiau jų naudotojų skaičius nėra didelis. Štai, pavyzdžiui, arapaho kalba kalbančiųjų grupė yra tik Vajominge, o yuchi kalba vos keletas Oklahomoje gyvenančių žmonių. Bendruomenės savo kalbas puoselėja Kanadoje, tačiau dėl globalinių procesų vartotojų skaičius ne auga, o mažėja.

Pietų Amerikos kalbos

Šiame žemyne kalbų įvairovę labiausiai atspindi vietiniai brazilai, kurie dar ir šiandien naudoja apie 170 skirtingų kalbų. Visoms joms gresia išnykimas, tačiau net ir šiandien jos yra vis dar naudojamos. Įdomu tai, kad į kalbų nykimo problemą dėmesį atkreipė šalių vyriausybės, kurių pastangomis buvo nemažai nuveikta. Vyrauja požiūris, kad kalba yra ir kultūra, tad svarbu ją saugoti. Ir iš tikrųjų tai puikiai iliustruoja vadinamosios gydymo kalbos pavyzdys: jau daugiau nei keletą amžių, kiek yra žinoma, iš kartos į kartą perduodama ši kalba yra ne tik žodžiai, bet ir žinios apie žoleles, vaistinius augalus, jų naudojimą. Skaičiuojama, kad šiandien šią kalbą moka tik apie šimtas žmonių Pietų Amerikoje.

Afrikos kalbos

Afrikos kalbų priskaičiuojama beveik pusantro tūkstančio, tačiau daugelis jų yra prikiriamos mažai paplitusioms – jų naudotojų skaičius siekia iki 5 ar mažiau tūkstančių. Kaip ir kitur įtaką kalbų nykimui turi moderniojo pasaulio įtaka – ji vis labiau juntama šiame žemyne. Tiesa, procesas tikrai dvejopas, nes kai kurios kalbos dėl šios įtakos ir gimė: štai žinoma vadinamoji juodoji vokiečių kalba, kuri Namibijoje buvo sukurta vokiečiams kolonistams tarnavusių Afrikos gyventojų.

Europos kalbos

Taip, pokyčių tikrai yra ir mūsų žemyne. Airių (galų) kalbą, galima sakyti, išgelbėjo XX-XXI a. ekonominis pakilimas. Dauguma airių nuo seno lygiavosi  į anglakalbę visuomenę, tad ne visi ir žino, kad Airijoje anglų kalba visai nėra gimtoji. Vis dėlto ekonominiai pokyčiai lėmė, kad Airija tapo verslo ir turistų traukos centru, o tai sukėlė ir galų kalbos renesansą. Tai puikus pavyzdys, kaip kalbų pokyčiai vyksta įvairiais laikmečiais. Tai tikra sėkmės istorija, tačiau apie samių kalbą Suomijoje to pasakyti negalima – nors apie ją pasakojama visiems turistams, realiai ja kalba vos keletas šimtų žmonių.

Indijos kalbos

Nors daugelis girdėjo apie hindi kalbą Indijoje ir žino, kad čia taip pat kalbama angliškai, ne visiems žinoma apie tūkstančius skirtingų kalbų, kuriomis taip pat kalba vietos gyventojai. Kaip ir kitose pasaulio vietose, šios kalbos nuolat balansuoja ant išnykimo ribos. Tai lemia iš esmės švietimo sistema: vaikai mokykloje mokomi standartinės hindi ir anglų kalbų. Kiekvieną dieną kalbos nyksta, tad sulaukia mokslininkų dėmesio – siekiama kalbas dokumentuoti ir bent taip išsaugoti.

Kinijos kalbos

Mokslininkai teigia, kad Kinijoje kalbama daugiau nei 200 kalbų ir tai iš tikrųjų nėra labai didelis skaičius, nes gyventojų čia išties daug. Vis dėlto, nors kinų skaičius ir auga, net pusė čia naudojamų kalbų gali išnykti per artimiausią amžių. Šios kalbos dažniausiai vis dar yra naudojamos pasienio gyventojų. Visgi kalbos tema šiame krašte yra gana politizuotas klausimas ir dėl to, pavyzdžiui, „pradingo“ visos Tibeto kalbos.

Japonų kalbos

Seniausieji Japonijos gyventojai kalbėjo ainu kalba, tačiau vyriausybės sprendimu visiems buvo primetama japonų kalba. Skaičiuojama, kad ainu kalba kalbančiųjų palikuonių yra dar apie 30 tūkst., tačiau šiandien, praėjus 300 metų vyriausybės spaudimo, ainu kalbą dar moka vos pusšimtis. Nors yra žmonių bei iniciatyvų saugančių šią kalbą, istorija yra negailestinga ir ainu kalbančiųjų skaičius menksta.

Rusijos ir Sibiro kalbos

Atrodo, kad tai kas vyksta su kalba yra nutolę nuo mūsų, bet iš tikrųjų pavyzdžių toli ieškoti visai nereikia. Štai Sibiro srityje kalbai nepakeliamą įtaką padarė politinė priespauda. Čia gyvenus os tautos bendruomenė buvo tiesiog „išbraukta“, o vėl etnine grupe pripažinta tik XXI a. pradžioje. Per šį laiką os kalba ėmė nykti, tačiau dar yra keletas ja kalbančių žmonių, kurie suteikė galimybę mokslininkams atlikti išsaugojimo projektą: sukurtas vadovėlis, įrašyta daugybė valandų šios kalbos, sudarinėjamas žodynas. Iš tikrųjų didelėje Rusijoje priskaičiuojama virš šimto kalbų ir jų dialektų, kuriems gresia išnykimas. Daugiau skirtingų kalbų užfiksuota šalies pasienio ruožų bendruomenėse.