Šiandien, kai galime naudotis įvairiomis mokymo programomis ar lankyti kursus, kalbos mokymasis neatrodo toks sudėtingas kaip senovėje. Vis dėl to poliglotų nestinga ir istorijoje, o jūs tikriausiai nustebsite sužinoję, kas buvo šie žmonės. Tai iškilios asmenybės, kurioms ir vertimo paslaugos net anuomet buvo lengvai prieinamos. Vis dėlto jie stropiai mokėsi užsienio kalbų ir taip patvirtina, kad kalbų mokėjimas – itin svarbus.
„Kalbų karalienė“ Kleopatra
Senovės Egipto valdovė Kleopatra istorijoje yra žinoma dėl savo politinio sumanumo ir santykių su Marku Antonijumi ir Julijumi Cezariu. Daugelis žino, kaip ji atrodė, tačiau retas žino, kad šią moterį taip pat galima vadinti „ kalbų karaliene“. Teigiama, kad Kleopatra kalbėjo mažiausiai devyniomis kalbomis. Jos gimtoji buvo graikų kalba, o taip pat ji mokėjo ir egiptiečių, hebrajų, trogloditų ir armėnų, medų, etiopų, sirų ir partų kalbas. Be to, galėjo susikalbėti arabiškai. Taigi, vertėjai ir jų vertimo paslaugos šiai valdovei tikrai buvo reikalingi retai. Manoma, kad kalbų mokėjimas prisidėjo prie jos tapimo puikia lydere.
Istorinis poliglotas Hošiminas
Hošiminas buvo komunistų lyderis ir Vietnamo prezidentas. Šis žmogus taip pat yra vienas labiausiai stebinančių poliglotų istorijoje. Jis daug metų praleido tremtyje, o vėliau dengdamasis įvairiais slapyvardžiais keliavo po pasaulį ir per tą laiką išmoko keletą kalbų. Be gimtosios vietnamiečių kalbos, jis laisvai kalbėjo kantono ir mandarinų kinų, prancūzų, anglų ir rusų kalbomis. Įdomu tai, kad jis taip pat kalbėjo esperanto kalba (tai labiausiai paplitusi dirbtinė kalba).
Inžinierius Nikola Tesla
Serbų kilmės amerikiečių inžinierius Nikola Tesla yra garsus dėl savo išradimų (tai galima nuspėti ir iš jo pavardės). XIX a. pab. jis sukūrė kintamosios srovės elektros sistemą, kuri iki šiol yra naudojama kaip elektros energijos standartas. Šis protingas žmogus puikiai išmanė ne tik fiziką, jam sekėsi ir mokytis kalbų – jis laisvai kalbėjo aštuoniomis kalbomis: serbų-kroatų, čekų, anglų, prancūzų, vokiečių, vengrų, italų ir lotynų. Tai dar vienas pavyzdys žmogaus, kuriam vertimo paslaugos buvo reikalingos kur kas rečiau, ypač turint galvoje jo inžinerinį darbą.
Romanistas Džeimsas Džoisas
Istorijoje yra puikiai žinomas dėl savo garsiausiųjų romanų. Tačiau šis airių romanistas galėjo išgarsėti ir savo kalbų įgūdžiais – jų mokėjo net 17! Įdomu tai, kad norėdamas skaityti dramaturgo H. Ibseno kūrinius autorius ne ieškojo vertimo paslaugų, o pats išmoko norvegų kalbą. O kaip jis išmoko kitų užsienio kalbų? D. Džoisas keliavo po Europą mokydamas anglų kalbos ir tokiu būdu išmoko arabų, sanskrito, graikų, italų ir daugelio kitų kalbų.
Rašytojas Vladimiras Nabokovas
Rusijoje gimęs rašytojas mokėjo palyginti nedaug užsienio kalbų – anglų ir prancūzų. Tačiau poliglotų sąraše jis atsidūrė todėl, kad anuomet buvo vienintelis rusų autorius, kuris gebėjo angliškai rašyti taip gerai, kaip ir savo gimtąja kalba. Taigi, anglų kalbos vertimo paslaugų šiam rašytojui tikrai nereikėjo. Beje, dar vienas įdomus faktas – jis pirmasis vieno interviu metu 1969 m. pasiūlė būdą grafiškai užrašyti šypseną (dvitaškis ir skliaustelis), maždaug po dešimtmečio tai pradėta plačiai naudoti.
Karalienė Elžbieta I
Savo kalbų sąrašu ši karaliene neprilygsta Egipto valdovei Kleopatrai, tačiau XVI a. ji buvo puikiai žinoma kaip poliglotė ir gabi kalbų studentė. Karalienė mokėjo graikų ir lotynų kalbas, laisvai kalbėjo prancūzų ir italų kalbomis.
Beje, įdomu tai, kad karalienės Elžbietos II poliglote nepavadinsi. Ji puikiai moka anglų kalbą ir turi savitą akcentą, kuris net vadinamas „karalienės anglų kalba“. Nors kiti karališkosios šeimos nariai moka ir po porą ar keletą užsienio kalbų, karalienė dar kalba tik prancūziškai. Pasak istorijos, šios kalbos karalienė išmoko dar jaunystėje iš savo guvernantės. Anksčiau, lankydamasi Prancūzijoje, karalienė kalbėjo tik prancūziškai ir jos kalbos įgūdžiai buvo puikūs, tad vertimo paslaugos bendraujant su prancūzais nebuvo reikalingos. Be to, prancūzų kalbos žinios karalienei praverčia ir kasdienybėje – teigiama, kad jau daug metų jos meniu visada yra pateikiamas būtent prancūzų kalba.
Daktaras Shuddhananda Bharati
Dr. Shuddhananda Bharat, taip pat žinomas kaip Kavi Yogi Maharishi, buvo Indijos poetas, filosofas ir rašytojas, gyvenęs XX a. Jis galėjo laisvai kalbėti ir rašė knygas tamilų ir anglų kalbomis, taip pat manoma, kad jis kalbėjo prancūziškai, hindi ir telugų kalba, mokėjo ir sanskrito, kanadų, malajalių ir urdų kalbas.
O kiek kalbų mokate jūs?
Šios istorinės asmenybės parodo, koks svarbus yra kalbų mokėjimas. Vertimo paslaugos buvo prieinamos ir anuomet, tačiau užsienio kalbų mokėjimas buvo svarbus diplomatijos kelias ir suteikė tam tikro prestižo. Tai išties motyvuoja mokytis užsienio kalbų, be to, tai juk be galo įdomu.