2018.09.20

13 šūkių, kurie tapo juokingi… išvertus į užsienio kalbą

Gera reklama – tai geras šūkis, kurį lengva įsiminti. Kurdamos reklamines kampanijas įmonės paprastai įdeda nemažai pastangų ir finansinių išteklių: tiria rinką, analizuoja, kaip šūkis bus suprastas ir paprastai. Žinoma, kalbame apie tokios įmones – verslo gigantes, kaip „McDonald‘s“ ar „Starbucks“. Būtent šie pavyzdžiai įrodo net ir tai, kad atskirai savo produktus reklaminėje medžiagoje kompanijos pozicionuoja Europoje ir Azijoje. Ir viskas būtų puiku, tačiau vertimo paslaugos, jei joms pasirinkti neskiriama pakankamai dėmesio, akimirksniu gali visas rinkodaristų pastangas šluote nušluoti.

Frazė „pasiklydę vertime“ jau pati savaime skamba komiškai, tačiau vertimų biuras iš tikrųjų gali tapti ta grandimi, kuri sugriauna reklaminės kampanijos tikslus. Esmė slypi tame, kad reklamose naudojama nedaug teksto, o perduodama žinutė yra labai svarbi: paprastai šūkis atspindi visą koncepciją, vizualinį vaizdą, reklamos turinį… Netinkamai ar nevietoje pavartotas žodis ir skambus šūkis tampa pajuokos objektu – tokių katastrofų nepavyko išvengti net pasaulinio lygio verslo gigantams. Dalinamės įdomiais pavyzdžiais, kai vertimo paslaugos įtaka reklamai nebuvo tinkamai įvertinta.

1. „Pepsi“ tiesiog išgąsdino savo klientus, kai šūkis „Atgyk su Pepsi“ (angl. Come alive with Pepsi) po vertimo tapo „Pepsi prikelia iš numirusiųjų“.

2. Alus „Coors‘“ savo reklaminę kampaniją pradėjo su šūkiu „Išsilaisvink“. Ir viskas klojosi iš tikrųjų puikiai iki tol, kol kažkoks vertimų biuras šį šūkį ispanų auditorijai išvertė kaip „Jūs kentėsite nuo viduriavimo“. Tai ne tik nebejuokingas pavyzdys, o ir visiška reklaminės kampanijos katastrofa – ar kas norėtų tokį efektą sukeliančio alaus?

3. Plaukų priežiūros priemonių gamintojas „Clairol“ savo naująjį gaminį pavadino „Miglos lazdele“ (angl. Mist stick). Tai įrankis garbanų formavimui, suteikiantis lengvą efektą, tačiau Vokietijoje šis pavadinimas jau skambėjo kitaip. Vertimo paslaugos teikėjai rėmėsi kita žodžio Mist reikšme, tad Vokietijos rinkoje šis prietaisas plaukams buvo siejamas su mėšlu. Galite nuspėti, kaip tokia vertimo klaida paveikė įmonės pardavimų kreivę…

4. „Schweppes“ prekinį ženklą puikiai žinome, jis visada puoselėja savo įvaizdį, tačiau šių gaminių istorijoje taip pat nebuvo išvengta nesusipratimų. Italijoje vartotojams pristatytas gėrimas iš toniko vandens tapo „tualeto vandeniu“. Žinoma, tai atrodo juokinga, bet ar tikrai pirktumėte tokį vandenį savo vakarėliui?

5. Greitojo maisto tinklas „KFC“ savo reklamoje teigė: „Jūs apsilaižysite pirštus, kaip skanu“. Vis dėlto vertėjai tikriausiai patingėjo ieškoti šio posakio atitikmens kinų kalba, nes šiai rinkai skirta reklama teigė, kad kinams „KFC“ maistas bus toks skanus, kad jie tiesiog nusikąs savo pirštus.

6. „McDonald‘s“ pro šalį Prancūzijoje prašovė su ir šiandien puikiai žinomu pavadinimu. „Big Mac“ mėsainio pavadinimas prancūzams buvo išverstas kaip „Gros mec“ ir turėjo visai kitą, netgi vulgarią prasmę. Galbūt kartais gerai, kad Lietuvoje ne visi pavadinimai yra išverčiami – taip išvengiama keistų nesusipratimų.

7. Žinoma ir atvejų, kai klaidingas vertimas daug žalos nesudarė. Pavyzdžiui, „Hunt-Wesson“ keptos pupelės Prancūzijoje buvo pavadintos „Gros Jos“ ir visai nesvarbu, kad žargonu ši frazė taip pat reiškė ir dideles krūtis.

8. 1987-ųjų „Braniff Airlines“ vertimo klaida – klasikinis atvejis, sukeliantis šypseną. Kompanija savo skrydžius pagerino siūlydama naujos kokybės odines sėdynes ir norėjo tai pabrėžti reklaminėje medžiagoje. „Skrydis odoje“ – taip skambėjo rinkodaros specialistų sukurtas šūkis, kuris Ispanijoje netikėtai virto pasiūlymu… skristi nuogiems.

9. „Parker Pens“ – įvairių rašiklių gamintojas, kuris norėjo savo vartotojus užtikrinti, kad jų rašiklius naudoti saugu. Norėta pasakyti, kad naujieji rašikliai neišlies rašalo net ir nešiojant kišenėje, vis dėlto vertėjai ispanakalbę auditoriją informavo apie kiek kitą aspektą – kad rašikliai vartotojams nesukelia nėštumo.

10. „Vick’s“ savo veikloje Vokietijoje susidūrė su skirtingai tariamais garsais. Angliškasis „V“ vokiečių kalba yra tariamas kaip „F“, o taip tariamas pavadinimas labai primena vieną anglišką žodį iš „F“ raidės.

11. Nors „Got milk“ kampanija buvo labai populiari ir sėkminga tarp anglų kalba kalbančių JAV gyventojų, Lotynų Amerikoje ji suprasta literaliai. „Ar jūs žindote?“ tokį reklaminį šūkį pateikė Amerikos pienininkų asociacija.

12. Kompanija „Coca Cola“ dar 1920-aisiais metais žengdama į Kinijos rinką ieškojo savo pavadinimo atitikmens. Norėta sukurti pavadinimą, kuris panašiai skamba ir anglų kalba, tačiau vertimo paslaugos tikriausiai nebuvo itin apgalvotos, nes pavadinimas turėjo keistą tiesioginę reikšmę, susijusią su vaško valgymu.

13. „Ford“ reklaminę kampaniją pradėjo su šūkiu, teigiančiu, kad „Kiekvienas automobilis turi aukštos kokybės kūną“, o Belgijoje ši kampanija baigėsi vertimo klaida, kai kūnas virto lavonu. Kaip manote, ar belgus sužavėjo tokie automobiliai?

Tai tik keletas pavyzdžių, kai vertimo paslaugos buvo suteiktos neprofesionaliai arba neapgalvotai ir visais atvejais ši klaida kainavo tikrai brangiai. Tai parodo paslaugų, kurias teikia vertimų biuras, reikšmę reklamoje ir versle. Ir vis dėlto net ir šiandien, kai turime gerokai daugiau galimybių nei prieš šimtmetį (kaip „Coca Cola“ atveju) patikrinti vertimo kokybę, tokių ir panašių nesusipratimų vis dar neišvengiama. Taigi, laukiame naujų klaidų, kurios tikrai pralinksmina!

2018.09.13

Kodėl keičiasi kalba?

Kalba yra kultūros dalis, tad kaip ir pastaroji pati save keičia ir palaiko. Bendra kalba sujungia žmones, suteikia jiems galimybę bendrauti, tad kaimyninės teritorijos turi ne tik daugybę panašių žodžių, jose gyvenančios tautos panašios ir kultūrine prasme. Jei ne vertimo paslaugos, apie mūsų žinios apie kalbas būtų labiau ribotos, tačiau poreikis bendrauti lėmė, kad vertėjo profesija gimė jau prieš daugybę šimtmečių.

Kalba – priemonė kontaktui užmegzti

Pasaulyje egzistuoja didelė kalbų įvairovė, o kai kurios tautos, turinčios savo kalbą, yra tokios mažos, kad tiek apie jas, tiek apie jų kalbą žino tik nedaugelis. Vis dėlto nedidelės bendruomenės ir kasdienis jų bendravimas geriausiai atskleidžia kalbos funkciją ir jos kaitą. Įvairiausi mainai yra būtini gyvenimui, taigi bendravimas su kitakalbiais gimsta iš įvairių poreikių. Taip kalba po truputį plinta į kitos kalbos teritoriją ir ilgainiui daro neišvengiamą įtaką.

Žinoma, vertimų biuras visada gali pagelbėti bendraujant, tačiau jei mažos genties nariui reikia apsipirkti turguje, su kitakalbiais jis geba susikalbėti ir ženklais. Vis dėlto net ir taip bendraujant gimsta tam tikri garsai, asociacijos. Tai, žinoma, primityvus pavyzdys, nes viskas vyksta kiek sudėtingiau: pavyzdžiui, kinų kalba jau daugybę amžių veikia korėjiečių, japonų kalbų žodyną, o Europoje panašiai paplito ir savo įtaką Viduramžiais įtvirtino prancūzų kalbą. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra anglų kalba, kurioje gausu iš prancūzų perimtų žodžių.

Kalbos įtaka kitoje kalboje dažniausiai ir pasireiškia žodžių „skolinimusi“. Tam tikri žodžiai
pasiskolinami, kiti – pakeičiami ir tampa savotišku dviejų kalbų mišiniu. Ilgainiui šis procesas įsibėgėja ir, jei tokius žodžius patogu vartoti, jie pripažįstami kalbos specialistų. Kita kalbos įtakos galimybė yra susijusi su kultūra, technologine pažanga ir išradimais. Pavyzdžiui, kai šiaurės Europoje formavosi vyno kultūra, imtos akmenimis grįsti gatvės, pristigo įvairių žodžių. Užduoties negalėjo įveikti net vertimų biuras – tokių žodžių kurių nėra, išversti neįmanoma. Taip daugelyje kalbų atsirado iš lotynų kalbos perimti žodžiai, skirti gėrimų ir grįstų gatvių apibūdinimui.

Ar kalbos kinta ir šiandien?

Savo kalbos kaitos nepastebime, nors patys esame kaitos proceso dalimi. Iš tikrųjų pokyčius pastebėti sudėtinga, tačiau vertimo paslaugos teikėjai – vertėjai, kasdien „narpliojantys“ įvairiausius tekstus šio pokyčio negali nepastebėti. O naujovių į kalbą atneša kiekviena kultūrinė banga: tik pagalvokite, juk prieš dešimtmetį negalėjome net įsivaizduoti tokių terminų kaip asmenukė, sąspietis, dūzgės. Šie terminai bendrinėje kalboje pirmiausiai atsirado kaip reiškinys, o jiems apibūdinti vartoti angliški žodžiai, tačiau šiandien mūsų kalba jau pasipildė atitikmenimis. Būtent taip kalba prisiderina prie visuomenės poreikių ir keičiasi kartu su ja.

Vis dėlto toks procesas, vertinant globaliu mastu, nėra begalinis. Kalbos specialistai teigia, kad yra tik penkios kalbos, kurios istorijoje padarė įtaką kultūrai. Tai klasikinė kinų, sanskrito, arabų, graikų ir lotynų kalba. Tai buvo didžiausias proveržis, kurio sukeltą įtaką juntame iki šiol, šių kalbų įtakos sferoje formavosi įvairių pasaulio tautų žodynai, kurie yra naudojami iki šiol. Ir netgi tokios kalbos kaip prancūzų ar anglų nepatenka į šį sąrašą, nors būtent jų įtaką šiandien galbūt lengviausiai galime pajusti savo kasdieniame gyvenime ir gimtojoje kalboje.

Ar kalbos pokyčiams verta priešintis?

Jei kada domėjotės kad ir savo gimtosios kalbos subtilybėmis, galėjo pasirodyti, jog kalbininkai stabdo kalbos kaitą ir jai priešinasi. Iš tikrųjų toks įspūdis yra ne visai teisingas – kalba yra vientisas organizmas, o bet kokiems jos pokyčiams reikia laiko. Tad jei vertimų biuras savaip išvers naują žodį, tai nebus pagrindas jo įtraukimui į žodyną, tačiau jei daugybė vertimų biurų ir žmonių vers tą patį žodį vis taip pat, jis jau taps kalbininkų darbo objektu.

Apskritai, kalbos kaita yra nenutrūkstamas procesas, kurio neįmanoma nei paspartinti, nei pristabdyti. Visa tai vyksta natūraliai, priklausomai nuo ekonominės, socialinės ir kultūrinės aplinkos veiksnių. Viskas ką galima padaryti, tai prisitaikyti prie kalbos pokyčių ir teikiant vertimo paslaugas sekti kalbos naujoves tam, kad kiekvienas vertimas būtų kuo tikslesnis ir visada aiškus bei objektyvus.

2018.08.07

Šiuolaikinės vertimo paslaugos

Šiuolaikinės vertimo paslaugos

Vertėjo profesija susiformavo prieš daugybę šimtmečių ir kito kartu su civilizacija bei jos poreikiais. Šiandien vertėjo darbas yra visiškai kitoks, tai atspindi netgi pokyčiai ant stalo: jei prieš kelis dešimtmečius vertimo paslaugas teikiantys biurai buvo apsikrovę storais žodynais, tai šiandien ant vertėjo stalo vietos gerokai daugiau – visas storas knygas pakeičia kompiuteris. Vis dėlto šis akivaizdžiai pastebimas skirtumas nėra vienintelis pokytis, kurį bėgant laikui pajuto tiek vertėjai, tiek jų klientai.

Kaip pasikeitė vertimo paslaugos?

Savo esme vertimo paslaugos išliko tokios pačios – pagrindinė užduotis išversti vienos kalbos tekstą į kitą kalbą. Vis dėlto tai atliekama yra kiek kitaip, pavyzdžiui, vertimui raštu anksčiau buvo naudojamas popierius ir rašiklis, o šiandien be spausdinimo kompiuteriu toks darbas paprasčiausiai nebeįsivaizduojamas.

Vertimų biurai konkuruodami tarpusavyje siekia suteikti vis naujų privalumų savo klientams, tad taip auga ne tik paslaugų kokybė, bet ir kinta jų teikimo principai. Anksčiau daugelis vertimo biurų buvo labiau specializuoti, pavyzdžiui, vienas vertimų biuras Vilniuje vertė tik iš populiariausių kalbų, o kitame dirbo vertėjai, mokantys šiaurės šalių kalbas. Šiandien šio atotrūkio nebepastebėsime, nes stiprūs ir konkurencingi vertimų biurai savo veiklą išplėtė, tad juose galima gauti vertimus iš daugybės įvairių kalbų.

Pasikeitė ir paslaugų teikimo geografija: tie laikai, kai klientui vertimo būtinai reikėjo užsukti į biurą baigėsi. Šiandien dokumentai keliauja internetu, paštu, juos pristato kurjeriai – visa tai sudaro prielaidas plėsti veiklos teritoriją, tad vertimų biuras Vilniuje gali turėti klientų ne tik iš kito Lietuvos krašto, bet ir iš įvairiausių pasaulio kampelių. Tai labai patogu, nes vykstant į vietą visada susigaišta daugybė laiko, kuris šiuolaikinėje nuolat skubančioje visuomenėje yra labai vertinamas.

Vis dėlto išsiplėtusi veiklos geografija sukėlė vertimų biurams naujų iššūkių – klientai iš kitų valstybių ir tolimesnių teritorijų gyvena skirtingose laiko juostose, tad dėl šio skirtumo ilgėja vertimo paslaugos suteikimo terminas. Šią problemą vertimų biurai taip pat sėkmingai įveikia: šiandien nieko nestebina, jei vertimų biuras dirba visą parą ir teikia paslaugas septynias dienas per savaitę. Tai pasaulinė praktika, kuri leidžia įgyvendinti vieno langelio principą: biure gali dirbti daugybė vertėjų iš įvairių šalių, tad suvienydami savo jėgas jie gali teikti labai įvairias vertimo paslaugas be pertraukų, kurios verslo klientams dažnai gali kainuoti labai brangiai. Vertimo paslaugų greitis yra esminis pokytis, kurį galime pastebėti lygindami šiandieninį vertėjo darbą su praeitimi.

Kaip veikia modernus vertimų biuras?

Šiuolaikiškas ir modernus vertimų biuras veikia kaip tarpinė grandis tarp vertėjo ir kliento. Iš tikrųjų vertimų biuras dažnai yra tik bendrinis pavadinimas, nes į jį užsuka vis mažiau žmonių: mažiau klientų, mažiau vertėjų. Nuolat skubančiame ir inovacijų kupiname pasaulyje visi nori kuo greičiau ir patogiau tvarkyti reikalus, tad daugelis procesų vyksta nuotoliniu būdu.

Vertimams atlikti naudojamos įvairios programos, kurios paspartina vertėjo darbą ir pagerina jo kokybę, tačiau kompetencijos kriterijus išlieka – juk jokia programa tiksliai neįvardins žodžių prasmės. Kartais svarstoma, kad šiuolaikiniame pasaulyje vertėjo profesijos vaidmuo mažta, o atsiradus visiems prieinamoms automatinio vertimo programoms vertimų biurai apskritai turėjo užverti duris. Vis dėlto tai nepasiteisino, o šiandien, kai jau dešimtmetį egzistuoja visiems prieinami automatiniai vertėjai, suvokiama kad vertimo paslaugos yra ir bus reikalingos.

2017.07.30

Kas patikimiau – vertimų biuras ar vertėjas „pagal skelbimą“?

Beveik visų gyvenime pasitaiko situacijų, kai prireikia į užsienio kalbą ar iš jos išversti tekstą. Nesvarbu, kas tai būtų – ar tekstas rašto darbui, ar laiškas, ar dokumentas. Internetas mirgėte mirga įvairių skelbimų – tiek vertimų biurų, tiek individualiai dirbančių vertėjų. Jei norite, kad Jūsų tekstas būtų išverstas nepriekaištingai, nepulkite rašyti pirmam pasitaikiusiam. Dažnai žmogaus pasirinkimą lemia kaina. Tačiau šioje srityje nepatartina taupyti, nes sklandus, rišlus tekstas be gramatinių klaidų – Jūsų vizitinė kortelė, galinti lemti labai daug. Vertėjų „pagal skelbimą“ paslaugos pigesnės, nes kai kurie nemoka mokesčių, neturi reikiamos kvalifikacijos. Ne paslaptis, kad nemaža dalis pasiskelbusių vertėjų – net ne vertėjai, o tiesiog žmonės, turintys kalbos žinių ir mokantys naudotis vertimo programomis. Tai kaip iš tos gausios pasiūlos išsirinkti patikimiausią vertėją?

Pirmiausia reiktų žinoti esminius vertimų biuro ir individualiai dirbančio vertėjo darbo skirtumus. Vertėjas dirba vienas. Jam nebūtina pasirašyti sutarties, tvirtinti užsakymo ir kitų formalumų. Tekstą jis pats išverčia ir pats patikrina (jei patikrina apskritai). Dažnu atveju jis neskelbia tikslių duomenų apie save, taigi kilus problemų negalėsite jam pareikšti pretenzijų.

Vertimų biuras dirba kitaip. Jis turi administratorių (kartais net kelis), kuris priima užsakymą, aptaria terminus, išsiaiškina užsakovo lūkesčius, tariasi dėl kainos ir visa tai reikiamai įformina. Biurams talkina patyrę vertėjai, kurie kiekvienam darbui parenkami pagal teksto sritį ar pobūdį – biuras turi iš ko rinktis. Taip užtikrinama, kad tekste nebus „nuklydimų į lankas“. Tačiau vertėjas nėra visų galų meistras. Gali būti, kad užsienio kalbą jis moka nepriekaištingai, tačiau nėra gimtosios kalbos specialistas. Dėl šios priežasties vertimų biuras turi ir profesionalų redaktorių – jis patikrina galutinį vertimą ir sutvarko jį ne tik gramatiškai, bet ir stilistiškai. Taigi Jūs gaunate sklandžiai ir tiksliai išverstą tekstą be gramatinių klaidų. Net jei Jūsų netenkintų vertimo kokybė (o tai beveik neįmanoma), Jūs visada turėsite įmonės rekvizitus ir suteiktą paslaugą patvirtinančius dokumentus.

Derėtų nepamiršti, kad vertimų biuras Jūsų dokumentus gali patvirtinti – tiek biuro antspaudu, tiek notariškai. Individualiai dirbantis vertėjas dažniausiai tokios teisės neturi.

Tačiau ir biuras biurui nelygu – pasidomėkite ir pačiu biuru: peržvelkite interneto svetainę, perskaitykite atsiliepimus. Yra biurų, kurių interneto svetainės tekstai parašyti su klaidomis… Ar galima jais pasitikėti – spręskite patys.

Pabaigai – pora ištraukų iš vertėjų skelbimų. Ką jau čia bepridursi, jei „specialistas“ nesugeba net skelbimo be klaidų parašyti… Nepirkite katės maiše. Nes gali paaiškėti, kad tai visai ne katė.

„Vertimai ir teksto talpinimas (įkėlimas į svetainę, paskelbimas; „talpinti“ reikšmė – „daryti, kad tilptų“) interneto svetainėje, informacijos atnaujinimas.“

„Iš anglų bei rusų į lietuvių kalbų vertėjas“.

2017.05.22

Tekstų vertimo subtilybės

Daugelis mano, kad vertėjo darbas gan paprastas – pakanka gerai išmokti kalbą, ir jau gali būti vertėjas. Retas kuris susimąsto, kad šiame darbe neužtenka žinių – reikia ir intuicijos, ir kūrybingumo. Šiais laikais tekstą apytikriai galima išsiversti ir su vertimo programomis, pvz., „Google vertėju“. Tačiau kas praktiškai susidūrė su programiniu vertimu, puikiai žino, kaip ilgai tenka atrinkinėti ir net spėlioti tikrąją teksto prasmę. Kiekviena kalba turi gausybę daugiareikšmių žodžių, sinonimų su subtiliausiais reikšmės atspalviais ir žodelių emocijoms išreikšti. Surasti tinkamiausią atitikmenį tokiu atveju nepakanka žinių – reikia ir logikos, ir išmanymo, ir patirties. Tarkim, prancūzai turi žodžių samplaiką „sans doute“. Verčiant pažodžiui, atskiri žodžiai reiškia „be“ ir „neabejotinai“, o pati samplaika turi reikšmę „turbūt“, „tikriausiai“. Nepatyręs vertėjas, ko gero, ją išverstų „be abejonės“, ir tai būtų netikslus, netgi priešingos reikšmės vertimas. Tokių, atrodytų, keistenybių turi visos kalbos. Kalbant apie sinonimus irgi pasitaiko kuriozinių situacijų – turbūt ne vienas esate skaitę knygų su akivaizdžiais vertimo netikslumais. Taip nutinka tada, kai originalo kalboje žodis daugiareikšmis, o mūsų kalba turi jam kelis atitikmenis. Tarkim, knygoje apie pirmykščius žmones rašome: „Ji paėmė žabų paketą“. Tas „paketas“ šiuo atveju net akis bado – vertėjas nepasivargino paieškoti tinkamiausio žodžio, matyt, visai pamiršęs, kad lietuvių kalba turi žodį „ryšulys“. Taigi geras vertėjas turi puikiai mokėti abi kalbas – tiek užsienio, tiek gimtąją.

Atskira kalbos subtilybių rūšis – frazeologizmai ir posakiai, kurių negalima versti pažodžiui. Jų apstu ir lietuvių kalboje. Visi esame girdėję tokių posakių: „užmesti akį“ (žvilgtelti), „liežuvį laidyti“ ( bartis, piktžodžiauti), „gerklę paleisti“ (imti rėkti) ir pan. Dėl jų prasmės mums abejonių nekyla. Tačiau net mūsų gimtojoje kalboje yra frazeologizmų, kurių reikšmė jau „išsitrynusi“, nebeatsekama, ir jo suprasti, jei nesi girdėjęs, neįmanoma. Vienas tokių posakių – „dinderį mušti“(tinginiauti).

Vertėjams, susidūrusiems su frazeologizmu tekste, kyla nelengva užduotis: reikia ne tik išversti posakį, bet ir pritaikyti atitikmenį iš lietuviškų frazeologizmų. Pavyzdžiui, vokiečių frazeologizmui „große Augen machen“ (dideles akis padaryti) turime puikų atitikmenį – „akis išpūsti“(nustebti); brazilų posakiui „a mãe de todos os demônios“ (visų velnių motina) turime „velnio bobutė“ (kalbant apie piktavalę pagyvenusią moterį), rusų „Кот наплакал“ (katinas priverkė ) galime pakeisti „katino ašaros“ (labai mažai), vietoje prancūzų „Les carottes sont cuites!“ (morkos jau išvirtos) galime sakyti „šaukštai po pietų“ (per vėlu). Yra frazeologizmų, atkeliavusių į kalbas kaip istorinių įvykių atgarsiai, taip pat iš Biblijos ar literatūros kūrinių – „pereiti Rubikoną“, „Sizifo akmuo“, „gailestingasis samarietis“, „baronas Miunhauzenas“. Jie visose kalbose reiškia tą patį, tereikia tik išprusimo jiems „iššifruoti“.

Tačiau kuo pakeisti tokius frazeologizmus, kaip ispanų „el ha hecho una cara de monje“ (jis padarė vienuolio veidą – sakoma apie apsimetinėjantį doru), švedų „Det är ingen ko på isen“ (nėra karvės ant ledo – sakoma, kai nėra problemos), latvių „Pūst pīlītes“(pūsti antytes – meluoti, kalbėti niekus), lenkų „Bułka z masłem“ (bandelė su sviestu – sakoma, kai labai paprasta išspręsti problemą)? Tokiu atveju vertėjui tenka pavargti ir paieškoti tinkamiausio atitikmens, geriausiai atspindinčio tekste reiškiamą emociją. Geras vertėjas, vokiečių tekste radęs posakį „Radisschen von unten sehen“ (žiūrėti į ridikėlį iš apačios – mirti) jo nevers „akis užmerkti“ ar „iškeliauti pas Abraomą“, nes perteikti emocijai labiau tiks lietuviški atitikmenys „užsiversti“ ar „pakratyti kojas“.

Taigi vertėjas savo darbe negali būti „Molio Motiejus“– jis turi būti „su galva“. Kad skaitant išverstą tekstą mums nereiktų „sukti galvos“, kas gi ten parašyta.

2017.04.18

Ar buvote lalauti?

Atšventėme Velykas – gražiausią pavasario šventę. Ar buvote lalauti? Ne? O gal net nežinote, ką tai reiškia?

Lietuvių kalbos žodynas aiškina, kad lalauti – per Velykas vaikščioti pakiemiais, dainuojant tam tikras dainas ar giedant giesmes ir renkant dovanas. Lalaujantys žmonės (dažniausiai jauni vyrai) buvo vadinami lalauninkais ar lalaunykais. Lalaudavo dažniausiai pirmąją Velykų naktį. Tai buvo jaunimo pramoga. Merginos net patalus klodavosi ant suolo palei langą, kad atėjusius lalauninkus geriau matytų, kad girdėtų, kuris gražiausiai gieda. Lalauninkus reikdavo už giesmes apdovanoti – duoti margučių. Lalauninkai keliaudavo per kaimus, tai būdavo puiki proga jaunimui susipažinti.

Gaila, kad ši graži tradicija jau išnykusi. Išlikęs tik žodis – kaip ir daugybė žodžių, „atgyvenusių“ savo gyvenimą. Tiesa, turime dar vartojamą žodį „lalėti“ – garsiai kalbėti, klegėti tarp savęs. Tie žodžiai turi bendrą šaknį ir yra giminingi. Turbūt retas kuris bežino, ką reiškia „šatra“ (kartis troboje rūbams kabinti), „muštokė“ (medinis indas sviestui mušti). Nelikus daiktų, išnyksta ir žodžiai. Atsiranda nauji daiktai – prireikia naujų pavadinimų. Vargu ar mūsų proprosenelė žinotų, kas yra pėdkelnės ar atmintukas… Ar žinote, kad anksčiau nebuvo tokio įprasto žodžio kaip „šratinukas“? Tik pasirodęs Lietuvoje jis buvo pavadintas „kugelšraiberiu“ (vokiškai Kugelschreiber – „rutulinis rašiklis“), ir taip vadinosi gerą dešimtmetį. Pagal tai galime spręsti, kad pirmieji šratinukai pas mus atkeliavo iš Vokietijos.

Visos kalbos turi „bazinius“ žodžius kasdieniams daiktams, veiksmams ir reiškiniams pavadinti – tų žodžių pakanka normaliai susikalbėti. Tačiau norint pajusti tikrąją kalbos „dvasią“, reikia žinoti kur kas daugiau. Kiekviena kalba turi savų bruožų. Tarkim, kinų kalba yra keturtonė – joje yra žodžių, kurie ištarti kita tonacija turi skirtingą reikšmę. Dėl to visi kinai turi muzikinę klausą – kitaip negalėtų susikalbėti. Serbų ir kroatų kalbose pasitaiko žodžių, kuriuose iš eilės eina 5 ar net 6 priebalsiai be balsių (jų žodyje gali net nebūti!) – smrtno („mirtingas“), vlk („vilkas“). Kai kurios Amazonės tautelės gerklomis gali leisti garsus, primenančius kosčiojimą ar kranksėjimą, ir jie turi žodžių reikšmę.

Kalbos skiriasi ne tik garsų sistema, gramatine sandara, bet ir žodyno apimtimi – vienose kalbose žodžių daugiau, kitose mažiau. Mes teturime tik vieną žodį sniegui pavadinti, o Kanados inuitai (už poliarinio rato gyvenanti tauta) – bent 53 žodžius. Tarp jų ir „matsaaruti“ – drėgnas sniegas, „pukak“ – kristalinis smulkus sniegas, išvaizda primenantis druską. O ar žinote, kiek lietuvių kalboje yra žodžio „lyti“ sinonimų? Sinonimų žodynas jų pateikia net 56! Okeanijos tautelės turi žodį, kuris reiškia „gauti per galvą krentančiu kokoso riešutu“, Afrikos masajai vienu žodžiu pasako „ginti bandą pagirdyti “. Šiaurės Amerikos indėnai neturi žodžio „metai“ – amžių jie matuoja vasaromis. Matyt, dėl to, kad atšiaurią žiemą būdavo sunku išgyventi. Taigi žodynas padeda atskleisti, kas tautai svarbiausia, jis priklauso nuo tautos gyvenimo būdo, istorinės patirties.

Kiekviena kalba – unikali ir nepaprasta. Tai ne tik tautos skiriamasis ženklas, bet ir vertingas turtas. Saugokime ir didžiuokimės ja!

2017.03.29

AR REIKIA KEISTI LIETUVIŲ KALBOS RAŠYBOS TRADICIJAS?

Ne paslaptis, kad lietuvių kalbos gramatika – kietas riešutėlis. Tuo ypač skundžiasi užsieniečiai, kuriems tenka mokytis lietuvių kalbos. Ir nenuostabu: dažnai net patiems lietuviams kyla problemų, kur dėti nosinę – kur nereikia, kada rašyti ilgąjį balsį, kada – trumpąjį. O kur dar asimiliacija ir visos kitos vingrybės!

Kalba – dinamiškas reiškinys, ji nuolat keičiasi, pasipildo naujais žodžiais ir naujų reiškinių ar daiktų pavadinimais. Be to, bėgant laikui visos kalbos linkusios paprastėti.

Kalbos paprastėjimas ypač pastebimas jaunimo tarpe. Dėl technologijų įtakos atsirado tokia kalbos atmaina, kaip SMS žinučių kalba, kuriai būdingas žodžių trumpinimas (pvz., vietoje „nežinau“ rašoma „nzn“), ignoruojami diakritiniai ženklai. Socialiniuose tinkluose kalba išsiplėtė simboliais – emocijas ir reiškinius apibūdinančiais paveikslėliais. Jais pakeičiami elementariausi žodžiai. Tai patogu, kai reikia greitai parašyti tekstą, tačiau žodynui daroma žala. Kalbos specialistai įspėja, kad šie reiškiniai skurdina jaunuolių žodyną, padeda įsišaknyti netaisyklingai rašybai: jei taupant laiką, užuot rašius „čia“, rašoma „ce“– ilgainiui tokia rašyba gali įsitvirtinti ir kitose srityse. Kalbininkai nerimauja, kad „beraščių“ jaunuolių, ignoruojančių rašybos taisykles, ateityje tik daugės, todėl siūlo mokymo procese gramatikai skirti daugiau dėmesio ir išsaugoti lietuvių kalbos rašybos tradicijas.

Tačiau ne visi kalbininkai tokios griežtos nuomonės. Kalbininkas Antanas Smetona, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas, LRT Klasika laidoje „Ryto allegro“ teigė, kad neprieštarautų, jog kai kurių istoriškai nusistovėjusių gramatikos subtilybių būtų galima atsisakyti. Kaip pavyzdį jis paminėjo žodžius „ąžuolas“, „šąla“, „bąla“– jo nuomone, nuo šių ar panašių žodžių „nukabinus“ nosines, niekas nepasikeis, nes tarčiai tai įtakos nedaro. Tai istoriškai nusistovėjusi tradicija, mūsų laikais jau praradusi prasmę. Yra kalboje ir sunkiai suvokiamų dalykų – kodėl „iešmas“ rašoma be „j“, o „Jieznas“ – su? Juk tariama vienodai! Kalbininkas teigia, kad lietuviška rašybos tradicija yra labai jauna palyginus su kitų kalbų tradicijomis, taigi protingiausia būtų rašybos reformas suderinti su natūraliu kalbėjimu.
„Kiek tos tradicijos reikia laikytis ir kur ta tradicija, kokio senumo? Angliška, prancūziška tradicija yra viena. Lietuviškai tradicijai yra šimtas metų. Tai nėra labai sena tradicija, tai gal galima ką nors ir pareguliuoti“, – sako pašnekovas. Tokių reiškinių, kaip rašybos taisyklių keitimas, mūsų kalboje yra buvę ne kartą.

Anot kalbininko, jaunimas nebemoka taisyklingai rašyti dėl to, kad beveik neberašo ranka. Plunksną vis dažniau keičia kompiuterio klaviatūra ar kitų prietaisų mygtukai. Be to, šiuolaikiniai jaunuoliai – kita karta, jų kitoks mąstymas. „Mano galva, tai mažesnė kalbos bėda ir didesnė mąstymo bėda. Jie gyvena visiškai kitame pasaulyje“, – teigia A. Smetona. Todėl natūralu, kad jaunimo kalba linkusi paprastėti.

Plačiau išdėstytą A. Smetonos nuomonę rasite straipsnyje http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/sventvagyste-antanas-smetona-uzsimojo-nukabinti-nosine-nuo-azuolo.htm

2016.03.28

PIGIAUSIOS VERTIMO PASLAUGOS – NE VISADA IŠEITIS!

Ne paslaptis, kad gyvename pasaulyje kur visi ieško greičiau ir pigiau. Neretai pamirštami ir kiti labai svarbūs dalykai, kurie gali būti kur kas svarbesni už greitį ar pigesnę kainą. Vienas iš tokių dalykų yra kokybė.

Vertimo paslaugų teikėjai dažnai pamiršta, kad jų pagrindinis kriterijus turi būti ne greitis ir ne kaina, o kokybė, nes už kokybiškas paslaugas verta sumokėti ir luktelti šiek tiek ilgiau. Visiems žinoma, kad pigių vertimo paslaugų galite rasti įvairiuose skelbimų portaluose, tačiau ar tikrai verta naudotis tokių portalų siūlomomis vertimų paslaugomis? Kaip atsirinkti Jums tinkamiausią vertimo paslaugos teikėją tokiose portaluose? Kas Jums užtikrins vertimo kokybę? Kas patvirtins Jūsų dokumento vertimą?

Visų pirma reikėtų atsižvelgti į tai, kokį dokumentą norite versti, jei tai tik koks nors tekstas, kurį norite išsiversti tik sau, tuomet drąsiai kreipkitės į bet kurį vertėją,, tačiau jei Jums reikalingos profesionalios paslaugos, kreipkitės į vertimo paslaugų įmones, kurios turi gerą reputaciją ir gali užtikrinti kokybišką vertimo paslaugą.

Kodėl verta abejoti pavienių vertėjų darbu?

Stipriausias argumentas yra tai, kad jeigu duodate versti tekstą paprastam studentui ar moksleiviui, tai su Jūsų tekstu dirbs tik vienas žmogus. Daugumoje vertimo biurų yra griežta tvarka, kuri reiškia,kad su vienu vertimu dirba du arba trys žmonės. Taip užtikrinamas kokybiškesnis Jūsų pateikto teksto vertimas.

Man reikia greito ir kokybiško vertimo!

Greitas ir kokybiškas – šis reikalavimas ne visada įmanomas. Jei norite kokybiško vertimo, tai supraskite, kad Jūsų pateiktas tekstas bus verčiamas stropiai, kad vertimas bus tikrinimas ne vieną kartą tam, jog neliktų nei gramatinių, nei skyrybos, nei stiliaus klaidų. Tai reiškia, kad kokybiškumas atimą greitį, kokybiškas darbas – nėra greitas darbas. Būna žinoma ir išimčių, kai patyrę vertėjai, tiesiog išmokę versti greitai ir kokybiškai, retai padaro klaidų, tačiau tokį vertėją rasti yra tas pats, kas adatą šieno kupetoj.

Tiesiog norime pasakyti, kad jeigu ieškote kokybiškų vertimo paslaugų teikėjų, nereikalaukite greičio iš jų, nes, susimokėję ir už kokybę ir greitį,vargu ar gausite kokybišką vertimą. Venkite profesionalių paslaugų reikalaujančius darbus atiduoti į nežinomų vertėjų rankas.

2016.03.21

AR VERTA NAUDOTI INTERNETINES VERTIMO PROGRAMAS?

Gyvename informacijos amžiuje kur tekstą galima išsiversti per keletą minučių naudojant internetines vertimo programas, bet ar tai iš tikrųjų yra naudinga? Šiame straipsnyje aptarsime internetinių vertimo programų privalumus ir trūkumus.

Visų pirma, pradėsime nuo svarbiausios priežasties, kodėl neverta naudoti internetinių programų, konkrečiai kalbėsime apie visiems gerai žinomą ,,Google Translate“ . Viena didžiausių žmonių klaidų yra ta, kad į ,,Google Vertėją (Google Translate)“ įkelia visą gabalą teksto lietuvių kalba ir laukia teisingo vertimo, pavyzdžiui, į anglų kalbą. Ne! Taip daryti negalima, nes mūsų gimtosios kalbos struktūra visiškai skiriasi nuo anglų kalbos todėl jeigu verčiate iš anglų į lietuvių arba iš lietuvių į anglų kalbą, Jūsų tekstas gali gautis visiškai nelogiškas. Galite padaryti bandymą: lietuviška tekstą ir įkelkite į Google vertėjo laukelį, ir, jeigu jūsų anglų kalbos žinios nėra labai geros, išverstas tekstas jums gali atrodyti visai normalus, tačiau jeigu tą patį tekstą pamėginsite išverti atgal, iš anglų į lietuvių pamatysite, kokį nelogišką vertimą gausite. Įsivaizduokite, jeigu taip išverstą tekstą gautų jūsų darbdavys. Geros nuomonės apie jus tikrai nesusidarytų.

Kada verta naudoti internetines vertimo programas?

Ne paslaptis, kad tokius internetines vertėjų programas galima naudoti tada, kai reikia išsiversti vieną žodį. Patarimas! Kai įrašytas žodis bus išverstas, paieškokite daugiau jo reikšmių!

Tuomet kur ir kaip išsiversti tekstą iš užsienio kalbos ar į užsienio kalbą?

Paprasčiausias pavyzdys: kas taiso Jūsų sugedusį automobilį? Specialistai. Tada ir vertimo darbus patikėkite tik specialistams.! Vertimo paslaugos šiais laikais nėra brangios. Tinkamai išsirinkus vertimo paslaugų teikėjus ne tik gausite gerai išverstą tekstą, bet gausite ir aukštos kokybės darbą, o kokybiško darbo norime juk visi!

Vertimo paslaugas teikiančių įmonių yra labai daug – pasirinkimas labai platus, todėl kyla klausimas: kokius vertimo paslaugų teikėjus rinktis?

Paprasčiausiai, vertimo paslaugas atliekantys teikėjai privalo nurodyti įvairių vertimų kainas savo internetinėje svetainėje, ir, visus savo kontaktinius duomenis, ir, jei to nėra, tai tas vertimų biuras nėra visiškai patikimas. Vertimo paslaugų teikėjai privalo turėti savo logotipą, jeigu tokio nėra iš kur žinote, kad neužkibsite ant apsimetėlių, žvejojančių naivuolius, meškerės? Juk vertimo paslaugas teikiančios įmonės tikrai gali leisti sau turėti logotipą, tiesa? Be to, verta paieškoti klientų atsiliepimų apie įmonę internete, socialiniuose tinkluose.Šie patarimai, padės atskirti patikimus nuo nepatikimų vertimo paslaugų teikėjų.

Žyma: vertimų biuras

13 šūkių, kurie tapo juokingi… išvertus į užsienio kalbą

Kodėl keičiasi kalba?

Šiuolaikinės vertimo paslaugos

Kas patikimiau – vertimų biuras ar vertėjas „pagal skelbimą“?

Kas patikimiau – vertimų biuras ar vertėjas „pagal skelbimą“?

Tekstų vertimo subtilybės

Tekstų vertimo subtilybės

Ar buvote lalauti?

Ar buvote lalauti?

AR REIKIA KEISTI LIETUVIŲ KALBOS RAŠYBOS TRADICIJAS?

AR REIKIA KEISTI LIETUVIŲ KALBOS RAŠYBOS TRADICIJAS?

PIGIAUSIOS VERTIMO PASLAUGOS – NE VISADA IŠEITIS!

PIGIAUSIOS VERTIMO PASLAUGOS – NE VISADA IŠEITIS!

AR VERTA NAUDOTI INTERNETINES VERTIMO PROGRAMAS?

AR VERTA NAUDOTI INTERNETINES VERTIMO PROGRAMAS?

Kada verta naudoti internetines vertimo programas?

Suplanuokite virutalų arba gyvą susitikimą

Dėkojame, Jūsų užklausa
išsiųsta sėkmingai.

13 šūkių, kurie tapo juokingi… išvertus į užsienio kalbą

Kodėl keičiasi kalba?

Šiuolaikinės vertimo paslaugos

Kas patikimiau – vertimų biuras ar vertėjas „pagal skelbimą“?

Kas patikimiau – vertimų biuras ar vertėjas „pagal skelbimą“?

Tekstų vertimo subtilybės

Tekstų vertimo subtilybės

Ar buvote lalauti?

Ar buvote lalauti?

AR REIKIA KEISTI LIETUVIŲ KALBOS RAŠYBOS TRADICIJAS?

AR REIKIA KEISTI LIETUVIŲ KALBOS RAŠYBOS TRADICIJAS?

PIGIAUSIOS VERTIMO PASLAUGOS – NE VISADA IŠEITIS!

PIGIAUSIOS VERTIMO PASLAUGOS – NE VISADA IŠEITIS!

AR VERTA NAUDOTI INTERNETINES VERTIMO PROGRAMAS?

AR VERTA NAUDOTI INTERNETINES VERTIMO PROGRAMAS?

Kada verta naudoti internetines vertimo programas?

„Vertimų karaliai“

„Vertimų karaliai“

„Vertimų karaliai“

Greitasis užsakymo patvirtinimas

Leave feedback

Suplanuokite virutalų arba gyvą susitikimą

Dėkojame, Jūsų užklausaišsiųsta sėkmingai.

Dėkojame, Jūsų užklausa
išsiųsta sėkmingai.